Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2023-03-29   Šimtametė Ona Černiauskienė niekada nematė jūros
 
 

Šiandien (2023 m. kovo 28 d.) Storių kaimo gyventoja Ona Puodžiūnaitė-Černiauskienė švenčia garbingą šimto metų jubiliejų.

Ypatingos amžiaus sukakties sulaukusi moteris dažnai susimąsčiusi, tarsi nuolat pro praeities labirintus keliautų, tik retsykiais šypteli ir pripažįsta, kad gyvenimo laimė, kaip ir senatvės didžiausias džiaugsmas, yra geri vaikai.

Gimė jubiliatė 1923 metų kovo 28 dieną Keblonių kaime, „pagal knygas“ Anykščių vienkiemyje, buvo pirmagimė ūkininkų Onos Riaubaitės ir Jono Puodžiūnų duktė. Po kelerių metų šeima persikėlė į mamos tėviškę. Ten susitvarkė trobesius, ypač erdvi daili ant kalnelio stojosi troba. Net trys langai iš galo, du langeliai skliautuose, daugybe stiklų stiklelių spindintys į pietus atgręžti gonkai, erdvi gryčia, jauki seklyčia, aukštos lubos. Gimė sesė Genovaitė ir dar brolis Vytautas.

Jonas Puodžiūnas – rimtas protingas vyras, caro kariuomenėje tarnavo net ketverius metus, netrumpai Gruzijoje, užsitarnavo puskarininkio laipsnį. Valdė beveik keturias dešimtis hektarų žemės, pakraštėlyje jiems priklausė ir vienas iš Storių kalnų Riaubos kalnas. Kiti du vadinti Judicko ir Zabielos.

Didžiausios namų šventės buvo Joninės ir Oninės. Darydavo alaus, pasiruošdavo gardesnių valgių, užkandžių, išsikepdavo sausainių. Šventiškoje užustalėje ir savos šeimynos kartu su samdiniais susidarydavo nemažas pulkelis, dar atvažiuodavo giminių. Jonių išvakarėse trobos duris papuošdavo klevo lapų vainiku, kad ryte atsikėlęs šeimininkas varduvininkas pradžiugtų. Žolynais apipindavo ir krėslą.

Ateidavo ir rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis, mat jo vaistinėje Puodžiūnaitė atliko praktiką. Vienkiemio grožis ir didybė, matyt, ir įkvėpė romaną apie pokario sodžiaus gyvenimą pavadinti Puodžiūnkiemiu.

Ona Černiauskienė ir tėvelio tarnystę Lietuvai primenantis didžiulis Vytis iš tarpukario Anykščių valsčiaus.

Plačiau – Raimondo Guobio publikacijoje...

 
 
    Atgal...