Interneto portalas www.15min.lt 2023 m. gegužės 25 d. skiltyje „Gyvenimas / Sveikata“ paskelbė pasakojimą apie anykštėnę vaistininkę Justiną Jurelytę-Bražiūnę, apsisprendusią gyventi ir dirbti gimtinėje.

„Gyventi Anykščiuose tiesiog jauku ir gera. Visko čia yra ir visko užtenka – tik turėk laiko ir noro“, – sako vaistininkė Justina Jurelytė-Bražiūnė, kuri visąlaik jautė, kad baigusi mokslus norės dirbti ir gyventi gimtuosiuose Anykščiuose, tačiau likimas moteriai buvo numatęs kiek kitokį scenarijų. Vis dėlto, tai istorija su laiminga pabaiga – juk ne veltui sakoma: „Svajok, nes svajonės tikrai pildosi!“

Anykščiai asocijuojasi su geru gyvenimu

Iš Anykščių kilusi Justina pasakoja, kad jai gimtasis miestas visada kėlė ir tebekelia tik geras emocijas. Vaikystėje ir paauglystėje ji lankė begalę būrelių – sporto, šokių, turėjo kitos įvairios veiklos, tad visada jautė, kad mažas miestelis jos nė kiek neriboja, atvirkščiai – čia ji turėjo visas galimybes realizuoti save su kaupu.

Moteris jau mokykloje jautė, kad labiausiai ją domina gamtos mokslai, be to, mena ji, viduje turėjo daug nuoširdaus noro padėti žmonėms, tad renkantis profesinį kelią šie niuansai ir padėjo apsispręsti: „Tiesiog esu to tipažo, kur labiau mėgsta duoti, negu imti, – šypteli Justina. – Kitas momentas: mano mama buvo biologijos mokytoja, girdėdavau ją kalbant apie mediciną ir farmaciją, tad viskas taip ir susidėliojo, kad stojant mokytis pirmoje vietoje įrašiau būtent farmacijos studijas.“

Justina atvirauja, kad farmacijos studijos jai atrodė patrauklios ir dėl dar vienos priežasties – manė, kad jas baigusi užtikrintai turės darbo vietą gimtajame mieste, mat ne paslaptis, kad nemaža dalis jaunų žmonių po studijų negrįžta į tėviškę suvokę, kad čia negalės realizuoti savęs pagal specialybę.

„Visada norėjau gyventi ir dirbti Anykščiuose, tad tokį tikslą ir turėjau, tačiau gyvenimas nenuspėjamas ir ištiko toks paradoksas: baigusi mokslus darbo vietos Anykščiuose negavau, nors buvau 100 proc. tikra, kad gausiu! Miestelyje yra daug vaistinių, todėl buvau įsitikinusi, kad vienoje iš jų tikrai manęs reikės“, – šypteli Justina.

Vis dėlto likimas šią svajonę buvo linkęs atidėti: ir net ne metams ar dvejiems, o net... dešimčiai! „Man pasiūlė dirbti vienos vaistinės vadove Utenoje – buvo kiek nedrąsu vos baigus mokslus prisiimti tiek atsakomybės, o ir darbas – ne gimtajame mieste. Akimirką suabejojusi pasiryžau – sekėsi gerai, tik vienas momentėlis – tas „laikinai padirbėsiu“ nejučia išsitęsė iki dešimties metų“, – juokiasi pašnekovė.

Moteris dėl darbo jau buvo apsigyvenusi Utenoje, tačiau gimtojo krašto šauksmas nesiliovė: „Mintis grįžti į Anykščius man nedavė ramybės, todėl grįžau į juos gyventi, o į darbą Utenoje važinėdavau – tokiu būdu bent dalinai išpildžiau savo norą. Vis dėlto, vos tik sulaukiau „Eurovaistinės“ pasiūlymo dirbti Anykščiuose – nedvejojau. Labai norėjau dirbti toje vaistinėje, nors Utenoje turėjau ir gerą kolektyvą, ir pastovius klientus – meilė savo kraštui nugalėjo.“

Kartais gydo tiesiog geras žodis

Justina pasakoja, kad „Eurovaistinės“ vaistinė Anykščiuose jai buvo tarsi sava – dar studijų metu ji joje praktikavosi, o iš vaikystės mena, kad nuėjus į vaistinę visada sukildavo smalsumas, nes vaistų kvapas ir visa aplinka kažkuo intrigavo.

Anykščių vaistinėje Justinai dar – viskas prieš akis, mat pusmetį pasidarbavusi ji sulaukė šeimos pagausėjimo ir kurį laiką buvo atsidavusi motinystei, o štai dabar vėl sugrįžo į vaistininkės pareigas.

„Tiesą sakant, su anykštėnais man dar reikės įdėti daug įdirbio – Utenoje per dešimt metų klientų ratas jau buvo patapęs savu, o štai Anykščiuose šitą pamatą dar tik klojuosi. Žmonėms reikia laiko priprasti, susipažinti – pasitikėjimas per naktį pats savaime neužauga“, – įsitikinusi ji.

O būtent pagalba žmonėms Justiną darbe labiausiai ir motyvuoja – jauna moteris įsitikinusi, kad tai šioje profesijoje ir yra vertingiausias atlygis. „Žmonėms kartais reikia net ne vaistų, o nusiraminimo, patarimo, paguodos. Man patinka ta mintis ir galimybės suteikti žmogui pagalbą. Kartais gydo tiesiog geras žodis ir šypsena, nieko daugiau ir neprireikia“, – patirtimi dalijasi ji.

Atsigauti padeda joga

Nors J. Jurelytė-Bražiūnė savo pasirinkta profesija niekada nesudvejojo, moteris neslepia, kad kasdienis darbas su žmonėmis reikalauja nemažai vidinės energijos, empatijos ir stiprybės, nes tik būdamas pats pilnas ir ramus, gali kokybiškai atliepti kitų žmonių poreikius. Justina džiaugiasi, kad atgauti vidines jėgas ir nepritrūkti optimizmo jai padeda jau ne vienerius metus praktikuojama joga.

„Žmonės į vaistinę juk dažniausiai ateina su kokia nors problema. Ilgai mokiausi problemų nesinešti namo, nes pradžioje viską sugerdavau tarsi kempinė, darbiniai dalykai rūpėdavo ir išėjus namo. Su laiku išmokau persijungti – tam įtakos turėjo ir jogos praktikavimas. Pajutau, kaip stiprėja ne tik kūnas, bet ir protas, kaip šviesėja mintys. Joga man iš tiesų padeda sugrįžti į save, emociškai jaučiuosi stipresnė, o tai padeda tiek darbe, tiek šeimoje“, – atvirauja pašnekovė.

Moteris šypsosi, kad didžiąją gyvenimo dalį šokusi ji ir dabar pasvajoja apie šokių būrelį, tiesiog šiuo metu tam neturi galimybių: „Nostalgija tautiniams šokiams niekur nedingo. Dėl laiko stokos kol kas šokti neišeina, nes ir vaikai dar labai maži, bet tikiuosi, kad ateityje dar pavyks!“

Šeimos verslas – dar viena mažo miestelio dovana

Veikli moteris vien darbu, motinyste ir joga savo veiklų neapriboja – su tėvais ir brolio šeima įkūrė ir nedidelį šeimos verslą „Anykščių šilauogės“, kurio jau pats pavadinimas pasufleruoja, kuo giminaičiai būna užimti šiltuoju sezonu.

„Šiame ūkyje visi plušame kaip vienas kumštis. Kas kiek gali ir sugeba, tiek ir prisideda – nuo ravėjimo iki anūkų priežiūros“, – juokiasi Justina.

Šilauogių ūkis jau gyvuoja septintus metus ir nors darbo jame būna išties nemažai, moteris teigia, kad ši veikla – be galo įdomi, o ir, tiki, kad prasminga, nes žmonės perka su meile užaugintas, sveikatai palankias uogas.

„Viską pradėjome nuo nulio. Nors pradinė idėja buvo brolio, visi labai įsitraukėme. Jaučiu, kad bėgant metams gerokai patobulėjome, judame tik į priekį. Gera. Pamenu, kažkada anksti ryte nuvažiavau į laukus pradėti darbų, saulė dar tik kyla, malonus vėjelis, bundanti gamta, tyla ir ramybė. Nemoku apsakyti, kaip man patinka tokios akimirkos.

Manau, kad tai vėlgi turbūt mažo miestelio paprastos, bet neįkainojamos dovanos, nes vargu ar didmiestyje penktą ryto stovėčiau kažkur pievoje ir mėgaučiausi tokia akimirka“, – šypteli Justina.

„Eurovaistinė“ turi 272 vaistines visoje Lietuvoje ir nuolat plečiasi, todėl gali pasiūlyti darbo vietas bene visuose miestuose tiek vaistininkams, tiek farmakotechnikams. Čia pozicijas sau gali rasti studijuojantys, ką tik studijas baigę, ar dešimtmečius vaistinių sektoriuje veikiantys profesionalai. Darbo pasiūlymus galite rasti https://www.apie-eurovaistine.lt/karjera/ arba paskambinus telefonu 8 659 90467.