Galima pasakyti, kad išaušo nauji laikai, mat devynis dešimtmečius išgyvenęs žmogus dar negalvoja mirti, kuria ateities planus ir mano dar daug ką naudingo nuveikti. Ir tokių žmonių kasdien gausėja. Pačioje rugsėjo pradžioje, pasak katalikiškų kalendorių, minimas Bronislovo vardadienis, o rugpjūčio 30-ąją devyniasdešimties metų jubiliejų šventė ypatingas, šiuo vardu pažymėtas žmogus – debeikietis, liaudies meistras ir nepailstantis visuomenininkas Bronius Tvarkūnas.

Sveikino artimieji, bendruomenės, seniūnijos atstovai, tačiau pats maloniausias jubiliatui buvo likimo sesių ir brolių – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Anykščių skyriaus narių – apsilankymas būtent tą įsimintiną, labai tvankią auksinio rugpjūčio, jubiliejinio gimtadienio dieną.

Bronius Tvarkūnas kilme ukmergiškis, mat gimęs Žemaitkiemio parapijos Brazgių kaime, kuris tuomet priklausė Ukmergės apskričiai, valaką valdžiusio, keletą metų Amerikoje gyvenusio Karolio Tvarkūno ir jo žmonos Marijonos aštuonių vaikų šeimoje. Pradžios mokyklą lankė tėviškės kaime, taip pat suspėjo užbaigti ir pirmąją Balninkų gimnazijos klasę. Tačiau mirė tėvelis, atsirado daug rūpesčių, sunkiai įveikiamų darbų namuose, ir mokslus teko nutraukti. Likusi našle motina su vaikais ir sena močiutė 1951 metų spalio 2 dieną buvo suimti ir ištremti į Sibirą.

Plačiau – Raimondo Guobio pasakojime...