Iš Svėdasų krašto kilęs, šią vasarą Viešintų parapijos klebonu, aptarnaujančiu ir Andrioniškio bei Inkūnų parapijas, paskirtas Ričardas Banys pavasarį atšventė savo 57-ąjį gimtadienį. Dvasininkas prisipažino, kad nėra karjeristas ir džiaugiasi galėdamas būti tiesiog paprastu kaimo klebonu.

„Anykštos“ skaitytojams klebonas R. Banys, jau pažįstamas iš savo publikacijų, kurios jam, kaip pats prisipažino, yra tarsi kalbėjimas žmonėms iš bažnyčios sakyklos.

Klebonas R. Banys pasakojo, kad jo kelias į kunigystę prasidėjo dar jam besimokant pradinėse klasėse, kai Svėdasų parapijos klebonas jį pakvietė patarnauti šv. Mišioms.

„Nuo to viskas ir prasidėjo, o kad apie pašaukimą kalbėtume, tai tokio gal nebuvo. Čia gal tokia yra dvasinė trauka prie tokių dalykų. Matot, tai sunkiai nusakoma, nes antgamtiniai dalykai neturi tos žemiškos formuluotės“, – kalbėjo klebonas R. Banys.

Dar būnant vaiku, kleboną R. Banį bažnyčioje patraukė ne jos estetika, o po jos skliautais tvyranti paslaptis.

„Mane traukė Dievo paslaptis. Aš gyvenime buvau toks mistikas, nors mažai kas pastebėjo tuos dalykus, nes aš daugiau toks prie humoro žmogus. Ir, nors ir keista, mane visada traukė Rytų religijos ir kultūros, ypač Indijos kultūros“, – sakė R. Banys.

Klebonas R. Banys prisipažino, kad jo pasirinkimas tapti kunigu jo draugų nenustebino, tačiau nesužavėjo Svėdasų mokyklos, kurioje jis mokėsi, pedagogų kolektyvo.

„Svėdasų mokykla tuo metu nebuvo tokia dvasinga, ji buvo tokia vykdanti to meto režimą. Toks paradoksas, aš turėjau vieną mokytoją, tai a. a. Tautvydas Kazlauskas, kuris dėstė ateizmą, bet jis visada mane gerbė kaip mokinį, žinodamas mano pažiūras. Tai buvo nuostabu, kaip aš sakau, tokių mokytojų reta, ir aš iki šiol, kai atvažiuoju į Svėdasus, aplankau jo kapą“, – kalbėjo klebonas R. Banys.

Plačiau – Roberto Aleksiejūno pasakojime...