Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2024-11-24   Kunigą Sigitą Uždavinį prisimenant
 
 

Lapkričio pradžioje minime dvi svarbias mūsų kultūroje dienas: Visus šventuosius ir Vėlines. Šia proga prisimename mirusius šventuosius ir visus kitus mirusiuosius. Ypač prisimename ir pagerbiame žinomus, mums brangius žmones, kurie į mūsų tautos ar mūsų asmeninius gyvenimus atnešė daug gražių dalykų.

Vienas iš tokių buvo kun. Sigitas Uždavinys. Kun. Sigitas, bebaigdamas devyniasdešimtus metus, iš šio pasaulio iškeliavo į amžinybę pernai, lapkričio 4 dieną. Paskutinius gyvenimo metus kun. Sigitas praleido Skiemonyse. Anksčiau tarnavo kitose Panevėžio vyskupijos parapijose, taip pat ir Inkūnų parapijoje, kurioje dirbo aštuonerius metus. Minint velionio mirties metines, keletas štrichų apie kun. Sigito asmenybę iš bendravimo su juo.

Kun. Sigitas Uždavinys. „Anykštos“ nuotrauka

Jam atsikėlus į Inkūnus, mano, dar vaiko, 14-mečio moksleivio pažintis su kunigu Sigitu įvyko Inkūnų bažnytėlėje – kunigas mane pakvietė patarnauti šv. Mišiose. Sutikau, nes naujasis klebonas tiesiog švytėjo kaip koks šviesulys ir savo asmens žavesiu, nestandartiniu elgesiu patraukė mane prie savęs.

Vėliau ši pažintis virto pasauliečio ir kunigo tvirta draugyste. Ši mūsų draugystė tęsėsi 57 metus, iki pat kun. Sigito mirties. Paskutinį kartą aplankiau jį Anykščių ligoninėje priešpaskutinę jo gyvenimo dieną. Kitą dieną būdamas Suvalkijoje gavau žinutę, kad nebėra mūsų Tėvelio (taip jį vadino jo ištikimoji šeimininkėlė, padėjėja p. Albinutė).

Plačiau – Valentino Šapalo pasakojime...

 
 
    Atgal...