Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius gavo dovanų iš fotografo, žurnalisto Jono Junevičiaus knygą „Žemė kelia žiedą“ (2024 m.).

Tai jau antrasis knygos leidimas – 2017 m. išleistas gamtos fotografijų ir tekstų apie augalus albumas sulaukė  susidomėjimo, todėl leidimas buvo pakartotas. „Knyga ta pati, tik kitu viršeliu“, – įteikdamas knygą bibliotekininkėms prisipažino fotografas.

Jau paėmus knygą į rankas, jauti tikrąjį gamtos dvelksmą. „Gamtos fotografų klubo „Žalias skėtis“ narys, fotožurnalistas Jonas Junevičius ir rašytojas Vygandas Račkaitis vienas kitą papildydami, ne tik supažindina, bet ir sukuria emocinį santykį su laukų ir miškų gėlėmis. Informatyvūs poetiški tekstai lyg gyvos istorijos pasakoja apie augalų savitumą, atskleidžia įvairių žiedų charakterį, jų paslaptis. O estetiškos, subtilios nuotraukos kviečia kartu su fotografu tykoti saulės blyksnio, apšviečiančio įšale prasikalusį žiedelį, leidžia įbristi į pusiaują siekiančias pievas, pajusti žiedlapių kutenimą, ant vingiorykščių audinio pamatyti lyg sagutes žaižaruojančius bronzinukus ar tiesiog nugriūti po katilėlių varpeliais ir klausyti jų istorijos...“. (Žemė kelia žiedą / Jonas Junevičius, Vygandas Račkaitis. – Vilnius, Petro ofsetas, 2024 (antras leidimas). – p. 4. (virš).

Prieš septynerius metus, aptardami išleistą knygą, bibliotekininkai daugiau dėmesio skyrė rašytojo V. Račkaičio tekstų įžvalgoms, o šį kartą atkreipiamas dėmesys į nuotraukų autorių, kuris šį pavasarį  švenčia gražų 75-mečio jubiliejų.

Apie knygos nuotraukų autorių

J. Junevičius gimė 1950 m.  Alytaus rajone, Gervėnų kaime, tačiau likimas jo šeimą 1960-aisiais atvedė į Rubikius, Anykščių rajone – vietą, kurioje ir prasidėjo gyvenimo su fotoaparatu kelias. Mokyklos metai Anykščiuose, darbas Statybinių medžiagų kombinate, o vėliau – Panevėžio ekskursijų biure, – visa tai buvo laipteliai, vedę prie esminio apsisprendimo.

1979-aisiais J. Junevičius pradėjo dirbti Anykščių rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“, kuris 1990 m.  pakeitė pavadinimą – dabar vadinasi „Anykšta“. Čia ir gimė fotožurnalistas – fiksuojantis ne tik faktus, bet ir jausmus.

Vilniaus universitete baigęs žurnalistikos studijas,  J.  Junevičius dirbo Anykščių rajono laikraščio „Anykšta“ redakcijoje daugiau kaip 40 metų. Iš fotoreporterio tapęs redaktoriaus pavaduotoju, o vėliau – ir redaktoriumi, jis liko ištikimas principui: spauda turi būti laisva. Ir net kai valdžia bandė „reguliuoti“ žurnalistų darbą per mokesčius ar cenzūrą – jis liko šviesos pusėje.

Tai patvirtina ir  rašytojas V. Račkaitis, kalbėdamas apie naujausio albumo bendraautorių: „J. Junevičius  priklauso tai fotografų kartai, kuriems nemažai laiko prireikdavo prasėdėti laboratorijoje, ryškinti, fiksuoti... Kaip fotožurnalistui jam dažniausiai tekdavo fotografuoti ne tai, kas patraukdavo akį, o tai, ko reikia laikraščiui. Kokie nors „lyriniai nukrypimai“ darbdaviams nepageidautini. Tačiau Jonas netapo abejingu meninei fotografijai, gamtovaizdžio poezijai“.

J. Junevičius – ne tik žurnalistas ir fotografas, bet ir tikras Anykščių krašto metraštininkas, tylus stebėtojas, kurio archyvuose telpa visa Anykščių epocha. Tai žmogus, kurio objektyvas pažįsta ne tik kiekvieną miesto gatvelę, gamtos peizažą, bet ir žmonių emocijas – nuo kasdienių šypsenų iki istorinių susitikimų.

J. Junevičiaus nuotraukose – gyva Anykščių istorija. Jo archyve – šimtai renginių, tūkstančiai portretų, nesuskaičiuojama gamtos akimirkų. Jis fiksavo viską – nuo kultūros švenčių iki laukinių paukščių skrydžio. „Fotografas turi ne tik matyti, bet ir jausti“, – kartą yra sakęs jis. Ir tą jausmą galima pamatyti kiekvienoje jo nuotraukoje.

Fotomenininko darbai eksponuoti personalinėse parodose Anykščiuose, Visagine, Mažeikiuose, Vilniuje... Jis – daugelio konkursų laureatas, o 2011-aisiais pelnė „Auksinį kadrą“ už įspūdingą sunkiosios muzikos festivalio Anykščiuose „Velnio akmuo“ akimirką.

Albumai, kurie kvėpuoja Anykščiais

J. Junevičiaus fotografijos albumai: „Anykščių idilės“ (2004 m.) ir „Kvarcinio smėlio raštai“ (2010 m.) – tarsi poetiniai laiškai savo kraštui. Pirmasis – kupinas Anykščių miesto kasdienybės ir švenčių, o antrasis – tikras meninės fotografijos perlas, atskleidžiantis smėlio klodų grožį, kuriame slypi geologijos, laiko ir gamtos paslaptis.

Kunigas Justas Jasėnas apie šį albumą rašė: „Žiūri ir mokaisi iš tų raštų. Kad toks puošnus būtų mūsų gyvenimas!“ Ir iš tiesų – J. Junevičiaus darbai moko matyti grožį kasdienybėje.

Užfiksuotuose fotografo vaizduose arba jų detalėse yra jausmas, mintis, orientacija į gamtos grožio akimirkas. Tokios nuotraukos ir foto albumuose  „Anykščių idilės“, „Kvarcinio smėlio raštai“, reprezentuojančios J. Junevičių kaip subtilų ir įžvalgų fotomenininką, susilaukusį pelnyto pripažinimo bei daug gerų atsiliepimų.

2022 m. išleistame nuotraukų albume  „Rubikių ežeras. Atspindžiai“ J. Junevičius  atskleidžia Rubikių ežero ir jo salų  bei pakrančių grožį, o rašytojas R. P. Vanagas įžvalgiai apibūdina tai, ką atspindi fotografo nuotraukos: „Atsitiktinai atklydęs pašalaitis paprasčiausiai užfiksuos jam patikusį vaizdą, o štai grynakraujis Rubikių čiabuvis  iš anksto žino, kokia čia liejasi žara ir vakaro gaisai, kuo gali nustebinti krištolo skaidrumo pirmasis ledas, lyg pro  didinamąjį stiklą atveriantis pasakišką gelmių pasaulį. Arba koks paslaptingas gali būti žiburiuojantis krantas, kai į jį plauki mėnesėtą naktį... Jonas būtinai patykos, išlauks tos ypatingos akimirkos, kurią vertėtų padovanoti šimtams, tūkstančiams kitų akių...“. (Rubikių ežero atspindžiai / Jonas Junevičius. – Vilnius, Petro ofsetas, 2022, p. 5.)

J. Junevičius kartu su rašytoju Rimantu P. Vanagu išleido albumą „Pasaulio Anykščiai“ (2022 m.) , kuriame gražiausios Anykščių krašto nuotraukos, anykštėnų portretai, švenčių ir renginių akimirkos. Šio albumo puslapiuose ne vienas anykštėnas randa save bei savo artimąjį.

Fotografas J. Junevičius – žmogus, kuris nemoka gyventi paviršiumi. Jis žvelgia giliau – į krašto širdį, į gamtos linijų šokį, į žmonių veidų atmintį. Ir visa tai fiksuoja – nuotraukose, straipsniuose, albumuose. Galbūt todėl jo darbai visada atrodo ne kaip dokumentai, o kaip jautrios istorijos apie tai, kas svarbu.

Audronė BEREZAUSKIENĖ
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja