Traupietė Petronėlė Janulienė prieš pat gražiausią pavasario šventę – Motinos dieną – Prezidento Gitano Nausėdos buvo pagerbta medaliu. Už viso gyvenimo nuopelnus – užaugintus šešis vaikus.

Viena visą būrį atžalų į gyvenimą išleidusi Petronėlė neslepia: būta ir labai juodų dienų, tad, kaip pati sako, – šis ordinas – užsitarnautas.

Gegužės 2-ąją prezidentūroje ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu buvo apdovanotos 52 mamos ir globėjos iš visos Lietuvos už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą, pasiaukojimą bei įkvepiantį pavyzdį bendruomenei. P. Janulienę šiam apdovanojimui pasiūlė Traupyje dirbanti socialinė darbuotoja.

„Dar ir šiandien tais įspūdžiais gyvenu. Pirmiausia buvo didelė įtampa, jaudinausi. Kad viską pajustum, ten reikia pabūti – viskas taip iškilminga, gražu, jaučiama didelė pagarba senam žmogui. Visos susirinko tokios gražios, vaikų išpuoselėtos, gražiai aprengtos, sušukuotos. Senam žmogui vien ką reiškia graži apranga, – dar neišblėsusiais įspūdžiais iš prezidentūros dalijosi P. Janulienė. – Prezidentas, nors jo tokios pareigos, – paprastas žmogus. Nebijo nei toms bobutėms ranką paspausti, nei apkabinti.“

Atvykus į apdovanojimo ceremoniją, P. Janulienę darbuotoja pasodino pačioje pirmoje eilėje. Negana to – prie šalies pirmosios ponios Dianos Nausėdienės.

„Pamačiau, kad šalia manęs – Prezidento žmona! Ji mane kalbina, o aš nežinau, nei ką sakyti – taip jaudinausi.

Pirmą kartą tokioje vietoje buvau ir manau, daugiau nebeteks. Apdovanojimą per visą savo gyvenimą užsitarnavau. Kaip sakau, į jį viskas sudėta: ir skausmas, ir praradimai, ir ašaros, ir didžiausias vargas, ir trupinėlis džiaugsmo. Vėliau buvo visi pakviesti į priėmimą, pasivaišinti. Tiek Prezidentas, tiek jo žmona – labai šilti žmonės, paprastai bendraujantys“, – pasakojo viena iš pusšimčio apdovanotų mamų. Ji sakė, kad žinojo iš anksto, jog šiai nominacijai bus teikiama – pakviesta į Traupio seniūniją, sutiko: „Čia tokia garbė!“

„Dokumentus tvarkė, bet iš karto pasakė, kad viskas priklausys nuo prezidentūros. Praėjo kiek laiko, mes su moterimis repetuojame ir man skamba telefonas. Prisistatė, kad skambina iš prezidentūros. Aš iš tos emocijos pasakiau: „Jei būtų balandžio pirma, sakyčiau, kad pokštas!“ Skambinusi moteris nusijuokė ir pasakė, kad čia ne pokštas – esu paskirta apdovanoti. Man pasakė, kad mane gali lydėti du žmonės, todėl važiavau su anūke Dovile“, – įvertinimu džiaugėsi P. Janulienė.

Plačiau – Sigitos Pivorienės pasakojime...