Šių metų gegužės 16 d. rašytojui, poetui, publicistui, vertėjui, dramaturgui Antanui Drilingai sukako 90 metų.

Ta proga gegužės 23 d. 14 val. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyrius organizavo jubiliato kūrybos skaitymų popietę rašytojo gimtinėje – Plikiškių kaime (Anykščių r.). Čia, kur, rašytojo žodžiais, „pradėjo pulsuoti jo širdis“, Viešosios bibliotekos darbuotojai skaitė kraštiečio kūrybą, dalinosi prisiminimais. Rašytojas dėkojo už jam parodytą dėmesį ir prisipažino, kad jau senokai negirdėjo savo kūrybos skaitymų ir pasijuto kaip „Poezijos pavasario“ šventėje.

Susitikimo metu Bibliotekos darbuotojai skaitė ištraukas iš rašytojo poezijos ir prozos knygų, o Bibliotekos bičiulė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Knygų mėgėjų klubo „Knyginyčia“ narė, savanorė, renginių vedėja Virginija Vilčinskienė ne tik skaitė autoriaus kūrybą, bet ir pasidalino įžvalgomis apie A. Drilingos kūrybos reikšmę.

Kartu su bibliotekininkais į Plikiškius atvykęs rašytojas Rimantas P. Vanagas įteikė jubiliatui naujausią savo knygą „Artimieji“, akcentuodamas, kad šią knygą dovanoja tik artimiausiems žmonėms. R. Vanagas perskaitė prieš dešimt metų sukurtą sveikinimą A. Drilingai ir prisipažino, kad rašytojo jubiliejus jis prisimena nuo penkiasdešimtmečio, kuris nuskambėjo plačiai visoje Lietuvoje. Akcentuodamas, kaip kartu šventė šešiasdešimtmetį, septyniasdešimtmetį, aštuoniasdešimtmetį ir dabar minint devyniasdešimtmetį, linkėjo sulaukti 100 metų.

Popietės dalyviai turėjo galimybę artimiau pabendrauti ir su rašytoju A. Drilinga, paklausyti jo paties kūrybos, daugiau sužinoti apie kūrėjo studijų laikus ir draugystę su poetu Pauliumi Širviu.

Rašytojas A. Drilinga lietuvių literatūros pasaulyje žinomas jau nuo 1953 m., kai buvo išspausdinti pirmieji jo eilėraščiai. 1957 m. pasirodė pirmoji knyga vaikams „Kur kairėn, kur dešinėn“, o po dvejų metų – „Vilnius nubunda“ ir „Atveriu langą“. Vėliau pasirodė gausybė poezijos, romanų, prisiminimų, publicistikos knygų – daugiau kaip 30 leidinių.

Pats rašytojas, kalbėdamas apie kūrybinio darbo metus, kaip vieną svarbiausių gyvenimo etapų prisiminė žurnalo „Nemunas“ įkūrimą ir redagavimą 1967–1972 m.. Jo vadovavimo metais žurnalas tapo gyvu ir nauju reiškiniu Lietuvos kultūriniame gyvenime. A. Drilinga šį laikotarpį vadino savo „viršukalne“.

Bendraudamas su bibliotekininkais A. Drilinga neslėpė emocijų ir meilės gimtiesiems namams: „Juk čia pradėjo pulsuoti mano širdis, čia ėmė tekėti kraujas mano kraujagyslėmis, čia yra viskas, kas leidžia man vadintis žmogumi <...>. Taigi, iš tikrųjų, gimti namai, tu juose gyveni ar negyveni, visam gyvenimui išlieka pamatu, į kurį gali atsiremti“.

Kalbėdamas apie sprendimą savo asmeninę biblioteką ir rankraščius perduoti Andrioniškio bibliotekai, A. Drilinga pabrėžė: „Esu Andrioniškio seniūnijos pilietis, čia praleidžiu visas vasaras. Biblioteka man – antri namai“.

Devyniasdešimtmetis kūrėjas – vis dar žvalus, kūrybingas, energingas. Jo žodis – gyvas, taiklus, pilnas meilės žmogui, kalbai, gimtajam kraštui.

Audronė BEREZAUSKIENĖ