Parašęs tokį straipsnio pavadinimą, prisiminiau paauglystėje skaitytą nepamirštamą knygą „Seldžija ir jos bebrai“. Tai istorija apie indėnų mergaitę, beprotiškai pamėgusią, tiesiog įsimylėjusią bebrus. Ėmusią juos globoti, net saugoti nuo medžiotojų, pasišovusių šių mielų žvėrelių kailius nudirti ir brangiai parduoti.

Kristina Rudokaitė taip pat be ribų myli ją supantį laukinės augmenijos ir gyvūnijos pasaulį, saugo jo gyventojus, su didžiu užsidegimu stebi, fotografuoja, filmuoja, vis labiau susiliedama su begaliniu džiaugsmu persmelktu, dievišku, regimos tobulybės pajautomis pulsuojančiu gamtos stebuklu.

Nors tėvai jau gyveno Anykščiuose, bet taip jau nutiko, kad Kristina gimė taip pat mieste prie Šventosios – Ukmergėje. Tėtis labai mėgo meškerioti, tai nuo pat mažens žuvelių vilioti kartu su užkietėjusiu žveju keliaudavo visa šeima.

Tad ir mano straipsnio mažoji herojė nuo pat mažens vijurku sukosi gamtoje, dairėsi, stebėjosi, gėrėjosi, o po to ir pati meškerę į rankas paėmė: ėmė smulkias, o kartais ir didesnes žuvis traukti. Nūnai Kristina priklauso Anykščių žvejų lygai – nors sugautas žuveles, kad ir smarkiai dideles, atrodytų jų vieta tik keptuvėje – dažnai kaip gamtos brolius ir seses palaiko rankose ir vėl paleidžia į laisvės vandenis.

Žavi ne tik vandenų pasaulis, bet ir laukų, miškų žolynai gražiausieji, padangių sparnuočiai, mažyčiai ir didesni žvėrys. Apmiršta tyloje kuomet margu kūnu siūbuodamas medžio kamieną kalena genys, skraidžioja bukutis, stebuklu veriasi ką tik išsiskleidęs žiedas, vėjelyje virpa sprogstantys lapeliai, dar purpteli kažkoks mažytis paukštelis.

Kreipia į tuos gražumynus išmaniojo telefono kamerą, ji apginkluota keliais objektyvais. Akyli gamtos stebėtoja dažnai pakelia akis į dangų. Ten, kur debesys susipynę kamuoliais. Kamera pati suranda, išryškina klostes, telieka spustelėti mygtuką ir neregėta, tiesiog nereali fotografija įkrenta į išmaniojo atmintį. Kartais per objektyvą žvelgia ir į žvaigždes, dangaus keleivį mėnulį, vis dažniau dangų nušviečiančias pašvaistes.

Plačiau – Raimondo Guobio pasakojime...