Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2025-10-17   Sportininkas myli tą pačią merginą kaip ir tėtė
 
 
Savaitgalį Kupiškyje vykusioje Lietuvos automobilių sporto sezono uždarymo šventėje šešerių metų anykštėnas Majus Gruzinskas mini bagių klasėje finišavo trečias.

Majus – jau patyręs lenktynininkas, bagiu važiuojantis pusę savo gyvenimo.

Lenktynininkas Majus Gruzinskas ir jo gerbėja iš Latvijos.

M. Gruzinskas šiemet startavo visuose šešiuose Latvijos autokroso čempionato etapuose. Lietuvos čempionatuose nevyksta mini bagių varžybos, todėl anykštėnas varžosi kaimyninės šalies pirmenybėse. Latvijos čempionato etapai vyksta Lietuvoje ir Latvijoje, varžybose dalyvauja sportininkai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

Majaus klasėje šiemet varžėsi 14 jaunųjų lenktynininkų, dauguma jų – gerokai vyresni nei anykštėnas, nes šioje klasėje gali varžytis vaikai iki 10 metų. Galutinėje čempionato įskaitoje Majus liko per patį vidurį, 7-oje pozicijoje.

Kitais metais M. Gruzinskas kovos dėl aukštesnių vietų, nes vyriausieji vaikai iš jo klasės pereina į kitą klasę. O Majus mini bagių varžybose dar gali kovoti ateinančius ketverius metus.

Majaus tėtis Šarūnas Gruzinskas pirmąjį bagiuką sūnui nupirko, kai jam buvo vos treji, o ketverių metų M. Gruzinskas jau dalyvavo pirmosiose savo varžybose ir tapo jauniausiu visų laikų Lietuvos lenktynininku. 2024 metais M. Gruzinskas metiniuose Lietuvos automobilių sporto apdovanojimuose pripažintas kylančia žvaigžde.

Pats ilgus metus automobilių sporte besivaržęs Š. Gruzinskas tikina, kad sūnaus įsodinimas į bagį nėra jo paties asmeninių svajonių realizacija. Šarūnas tikino, kad vos ne nuo pirmųjų Majaus žingsnių buvo akivaizdu, kad viskas, kas padeda judėti – pradedant triratuku – yra jo sūnaus stichija.

„Prasidėjo nuo triratuko, paskui balansinis dviratukas. Tada nupirkome keturratį. Buvo matyti, kad gerai, kad pavyksta, kaip smagiai aplink kėglius kieme važinėja. Bagiuką nupirkome, kai jam buvo treji. Nelabai mokėjo kalbėti, bet jau važiavo. Būdamas ketverių, jis su šešiamečiais varžovais puikiai tvarkėsi“, – pasakojo Š. Gruzinskas.

Paklaustas, ar vaikas augdamas netampa atsargesniu, o atsargumas juk gali stabdyti lenktynininko karjerą, Š. Gruzinskas kalbėjo, kad labai svarbu teisingas mokymas.

„Mes jį iškarto mokėme, kad privalo būti savisauga, nes kitaip bus blogai. Mes mokėme, kad važiuotų be cirkų. Kiti pasodina tą klecką ir sako: duok gazą iki dugno. Tokie gerai varo iki pirmo apsivertimo, o po to trasoje jau nebegali nieko padaryti. Tarytum tikrovė vaikui atsirakina, kai jis pajaučia, pamato, kas gali atsitikti. Tokio amžiaus vaikas klauso tėtės ir mamos, tiki jais ir jų patarimais“, – aiškino Š. Gruzinskas.

Majus per lenktynes jau buvo patekęs į didelę avariją. Laimei nesusižeidė, tačiau, pasak Šarūno, reikėjo viso sezono, kad po tos avarijos vaikas išliptų iš psichologinės duobės.

„Visą kitą sezoną kovojome ne su vairavimo stiliumi, ne su greičiu, ne su lenkimais, o su psichologija. Kaip grįžti į tą ritmą, kaip nebijoti lenkti, nebijoti posūkių“, – dėstė Šarūnas.
Jis kalbėjo, kad Majus gerokai patobulėjo pradėjęs treniruotis su latviais.

„Ten visiškai kitoks stilius. Jis agresyvesnis. Pas mus nori kovos, bet tikisi, kad kova bus draugiška. Tas pats kaip eini boksuotis ir tikiesi, kad varžovas tau nesmogs. Pradėjęs treniruotis su latviais Majus pamatė, kad reikia kontraatakuoti, kovoti, kad nėra kito kelio“, – sakė Š. Gruzinskas.

Pats Šarūnas iš automobilių sporto pasitraukė, kai gimė Majus. Jis sakė ir pats, ir net varžovai pajuto, kad jo lenktynininko karjera baigiasi.

Plačiau – Vidmanto Šmigelsko pasakojime „Anykštoje“...
 
 
    Atgal...