Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2025-10-23   Mažylių desantas rašytojos Bronės Buivydaitės sodyboje
 
 
Šį rudenį rašytojos Bronės Buivydaitės memorialinio namo-muziejaus duris bene dažniausiai varsto patys mažiausi anykštėnai – būsimieji jos knygelių skaitytojai. Apie tai pasakoja Muziejaus dienoraštis, skelbiamas socialiniuose tinkluose.
Spalio 21-oji diena. Rašytojos B. Buivydaitės muziejuje viešėjo patys rimčiausi lankytojai – Anykščių lopšelio-darželio „Žiogelis“ „Kodėlčių“ grupė. 



Ir susidomėjimas buvo toks rimtas – kodėl mėlynojo drugelio po šalnos pabalę sparneliai, kas gyvena šulinyje, kur skuba Šaltupio upeliukas, kuo Rašytojos tėvelis prekiavo savo krautuvėlėje, kodėl Rašytojos namelį anykštėnai vadino pasakų nameliu, kokiais žaisliukais vaikai žaidė, kai nebuvo galima jų nusipirkti... 

Ir smalsiai visi dairėsi po kambarį su autentiškais eksponatais, stengdamiesi įspėti, kokie daiktai rodo, jog čia gyveno tikra rašytoja. 



O paskui visi susikaupę iš spalvoto popieriaus „augino“ savo drugelį, kurį parsineš kaip prisiminimą apie paslaptingą žaliąjį namelį prie Šaltupio, į kurį suplaukia velnių, nubaustų už tai, kad nesugriovė Anykščių bažnyčios, ašaros... Ir visada žinos, kad rašytoja Bronė Buivydaitė rašė apie mergaitę, vardu Genutė – tokiu pačiu, kaip ir jų mokytoja.

Muziejininkai dėkoja darželio mokytojoms Genutei ir Jolitai už gražius norus parodyti patiems mažiausiems anykštėnams, kad mūsų miestelyje slypi daugybė įdomių dalykų − tik reikia norėti juos atskleisti.

Spalio 23-oji diena. Šiandien B. Buivydaitės muziejuje pabuvojo dar mažesni anykštėnai – darželio „Žiogelis“ „Bitučių“ ir „Nykštukų“ grupių penkiamečiai. 



Įdėmiai apžiūrėjo sodą, visas skulptūrėles, pasėdinėjo ant skulptoriaus Osvaldo Neniškio sukurto suolelio, paieškojo po juo pelės, griežtai muziejininkės pasiteiravo, kur dabar dingę visi obuoliai...

Pirmą kartą apsilankę rašytojos namuose, memorialiniame kambaryje, kuriame daug knygų ir stovi ypatingai patrauklus niekur nematytas daiktas – rašomoji mašinėlė, vaikai zvimbė aplink kaip tikri bitinėliai ir šmirinėjo po kertes kaip maži nykštukai, vis kažką atrasdami, paliesdami, paklausdami ar pasisakydami apie tai, kas tuo metu atrodė svarbiausia. 

Svarbiausia, žinoma, kad velniai nesudaužė Anykščių bažnyčios, kaip rašė B. Buivydaitė, tik priverkė visą Šaltupį, kad rašytojos tėvelis prekiavo saldainiais, o ekspozicijos nuotraukose besišypsanti graži mergaitė yra ta pati rašytoja, kuri rašė apie mūsų visų Anykščius.



O kai mokytoja Rita, buvusi mūsų kolegė ir daug metų visiems pasakojusi apie B. Buivydaitę, pasakė, kad rašytoja, maža būdama labai norėjusi mokytis ir būti mokytoja, mokytojais tapti panoro visi.

Džiugu, kad darželio mokytojos ryžtasi su tokiais mažais vaikeliais keliauti per visą miestą, kantriai mokyti, kaip reikia elgtis muziejuose, ko klausyti ir į ką žiūrėti, kad anksti pradeda jų pažintį su mūsų rašytojais. Taip po truputėlį visi kartu ir auginame mūsų muziejų lankytojus.

Parengė A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Rašytojų memorialinio skyriaus vedėja Rasa Bražėnaitė
 
 
    Atgal...