Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2025-10-24   Kelią pasirinko, nes buvo įdomu, kas galvoje
 
 
Psichologė dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė – iš Anykščių kilusi mokslininkė, Vilniaus universiteto dėstytoja, Vilniaus psichoterapijos studijos psichologė, tėvystės programos „Švyturys“ vedančioji ir atstovė Lietuvoje.

Dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė sako, kad su Anykščiais išliko ypatingas ryšys.

Mokslininkė stažavosi Portugalijos, Vokietijos, JAV ir Didžiosios Britanijos universitetuose, o gyvena Vilniuje. Su vyru, anykštėnu Pauliumi augina šešiametį sūnų. Šeima dažnai grįžta į Anykščius, kur jų, o ypač anūko, laukia seneliai.

Dr. L. Gervinskaitės-Paulaitienės daktarinės disertacijos tema – „Mentalizacija ankstyvoje paauglystėje ir jos sąsajos su prieraišumu, smurto patyrimu ir emociniais bei elgesio sunkumais“ (mentalizacija – tai žmogiškas gebėjimas suprasti savo ir kito žmogaus vidinį pasaulį).

„Kai mes matome, stebime kito žmogaus elgesį arba save pagauname kažkaip besielgiantį, svarstome, bandome numanyti, kas slypi už tokio elgesio. Už elgesio slypi žmogaus vidus, o žmogaus viduje yra skirtingos emocijos, poreikiai, įsitikinimai, mintys, ketinimai. Kai bandome paaiškinti elgesį susiedami su tuo, kas vyksta mūsų pačių viduje ir kas vyksta kitų žmonių viduje, tai mes mentalizuojame. Čia gebėjimas ir procesas, į kurį mes ir kasdienybėje įsitraukiame. Jis visiems būdingas ir pažįstamas, kai pradedi jau per pavyzdžius galvoti. Tiesiog šitas terminas ir mokslininkams, ir praktikams padeda plėtoti teoriją, matyti ir daryti tyrimus, bet iš esmės tai kasdienis dalykas, ką kiekvienas žmogus daugiau ar mažiau daro. Juk galvojame, kas vyksta mano ir kito žmogaus galvoje“, – disertacijos temą ir mokslinių tyrimų kryptį paaiškino dr. L. Gervinskaitė-Paulaitienė.

„Anykštos“ paklausta, kodėl pasirinko psichologės profesiją, L. Gervinskaitė-Paulaitienė sakė, jog jau mokyklos laikais jai buvo įdomu, kas slypi žmonių galvose.

„Man buvo įdomus žmogaus vidus, gilinimasis į žmogų. Galvojau, kad psichologijos studijos suteiks platesnį supratimą, kaip žmogus gyvena. Bet kai stojau į universitetą, galvojau ne apie tą sritį, kurią vėliau pasirinkau. Galvojau ne apie klinikinę psichologiją, o apie organizacinę psichologiją. Apie psichologinius mokymus, darbą su organizacijomis, su grupėmis. Bet studijų metu priėmiau kitokius sprendimus ir galų gale atsidūriau klinikinėje psichologijoje, kuri yra apie pagalbą kenčiančiam žmogui“, – kalbėjo mokslininkė.

 
 
    Atgal...