Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2025-12-27   Šimtmetį atšventusi andrioniškietė: „Džiaugiuosi savo gyvenimu“
 
 
Gruodžio 12 dieną Krepšiagalio kaime (Andrioniškio seniūnijoje) 100 metų jubiliejų paminėjo Marijona Medeikienė. Nors iš tiesų Marijona sakė gimusi trimis mėnesiais anksčiau – rugsėjo 12-ąją. Krikštijant kunigas įrašė ne tą datą.

Itin šviesaus proto, stebinančios atminties, pajuokauti mėgstanti Marytė teigia nė nepastebėjusi, kaip praskriejo šimtmetis: gyvenimas, nors ir buvęs nelengvas, bet geras – su tikrais žmonėmis aplink, geru vyru ir darbščiais vaikais šalia.

Šimtametė Marijona Medeikienė. Sigitos Pivorienės nuotrauka

„Diena po dienos, mažyn, mažyn, žiūriu – kad šimtas metų! – šypsojosi Marytė. – Net nepamačiau. Turėjau bobutę, kai jai buvo 80-imt, sakydavo, kad „nieko nepamačiau – per vienus vartus įėjau, per kitus išeinu“. Tai ir aš taip pat.

Visko buvo: ir gražių dienų, ir prastų dienų, ir bėdų buvo. Visa šeimyna, aštuoni vaikai buvom, išmirė. Mes su seserim likom. Sėdžiu, žiūriu į gėles ir misliju – jeigu kito šimto sulauksiu – kas bus iš manęs? Nieko!“

Marijona Niauraitė gimė Lašinių kaime, tėtei sukūrus antrą šeimą. Su pirmąja žmona Marytės tėvelis susilaukė dviejų vaikų, o su antrąja – dar šešių, iš kurių vyriausia – Marijona.

„Aš Lašiniuose užaugau. Aš vyriausia, tai vaikus auginau. Būdavo, pasodina prie sesers, prie lopšio ant lingės, ir supk. Jinai už mane penkiais metais jaunesnė. O aš noriu išlėkt. O kai išlekiu – mama užpakalin pliaukšt, pliaukšt – kad nelakstyčiau, – vaikystę prisiminė viena vyriausių rajono gyventojų. – Netoli, Plikiškiuose, vieni rusai gyveno. Ateidavo, prašydavo valgyt, bet mūsų neskriaudė. Geri ruskeliai buvo. Vienas aldiją turėjo – per upę plaukdavo. Lašiniuose labai gerai gyvenom. Dabar ten nieko nebėra – vienas Mogyla likęs. Visi už mane jaunesni, ir visi išmirę…“

 
 
    Atgal...