Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazijos muzikos mokytoja, muzikos vadovė Janina Čerkauskienė, beveik penkiasdešimt metų dirbanti Troškūnuose, prisimena ir kuriozinių situacijų: kaip yra tekę diriguoti chorui visiškai tam nepasiruošus ar savo moterų ansamblį, dėl kurio reikėjo raudonuoti.

Per pusšimtį metų J. Čerkauskienė paruošė daugybę vaikų ir suaugusiųjų įvairiems muzikos konkursams, festivaliams, subūrė romų ansamblį „Muzikos spalvos“.

„1978 metais pradėjau dirbti, o jau 1980-aisiais dalyvavome „Dainų dainelėje“ televizijoje. Dvejus metus padirbau, apsivedžiau, pagimdžiau dukrą ir po dukros pagalvojau – grįšiu į mokyklą. 1983 metais pradėjau vėl dirbti mokytoja ir taip iki šiol“, – sakė iš Utenos kilusi J. Čerkauskienė, atskleidusi, kad, nors nuo mažens buvo muzikali, vis tik svajojo tapti gydytoja.

„Aš labai norėjau studijuoti mediciną. Kai gyvenome Utenoje, ten buvo medicinos mokykla, būrelis Raudonas kryžius, mes ten eidavom, mokydavomės bintuoti, vaistus suleisti. Tačiau muzikoje buvau absoliutininkė, mane visi matė čia. Po aštuonių klasių – jokių vidurinių, iš karto į Vilnių. Ten sugrojau savo kūrybos kūrinį ir mane iš karto priėmė į meno mokyklą, – prisiminė mokytoja. – Mane kalbino eiti šokti, nes buvau „kūdutė“, lanksti. Tačiau įstojau į muziką ir norėjau pabaigti. Buvo dviguba specialybė – muzikos mokytoja ir chorvedė.“

Jau antrame kurse jaunutė būsima mokytoja, sulaukusi vos šešiolikos, mokykloje atliko praktiką.

„Turėjau atsistoti prieš vienuoliktokus. Vilniuje! Kojos rankos drebėdavo, kai kurių pamokų net neatsimenu. Kai baigiau, man paskyrimas buvo į Anykščių Jono Biliūno gimnaziją, nors siūlė dirbti ir Vilniuje. Man Anykščių rajonas buvo visai svetimas, bet rinkausi Troškūnus, nes čia pavaduotoja dirbo mano pusseserė. Buvo laikas, kai gailėjausi – Anykščiuose buvo skirtas butas, gal ir gyvenimas kitaip susiklostęs būtų“, – pasakojo J. Čerkauskienė, kuri muzikos mokėsi ir Klaipėdoje, konservatorijoje.

Plačiau – „Anykštos“ pasakojime...