Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2006-10-20   Istorikas Tomas Baranauskas: anykštėnas, susiejęs senąją Lietuvos istoriją ir internetą
 
 

Labiausiai pasaulyje žinomas šiuolaikinis lietuvių istorikas, atvedęs mokslines diskusijas į viešąją erdvę ir internetą. Taip kartais tituluojamas tylus, kruopštus ir ambicingas Tomas BARANAUSKAS.

33 metų mokslininkas, gyvenantis Vilniuje ir dirbantis Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriuje vyresniuoju laborantu, anykštėnu vadinamas ne kilmės dėka. Gimęs Kaune, augęs Dauguose ir Žeimelyje, baigęs Anykščių Antano Vienuolio vidurinę mokyklą (1992 m.), Anykščiuose jis išaugo kaip senosios Lietuvos istorijos specialistas, kiekvieną vasarą dirbdamas Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinėse ekspedicijose.

2000 m. magistrinio darbo pagrindu išleidęs knygą "Lietuvos valstybės ištakos", T. Baranauskas pastaruoju metu labiau žinomas kaip istorijos faktų populiarintojas viešojoje erdvėje ir visų pirma internete. Nuo 2003 m. jis administruoja Lietuvos istorijos instituto tinklalapį http://www.istorija.lt, įsteigė internetinį forumą istorinėmis temomis http://www.istorija.net, turi asmeninę istorinių diskusijų svetainę http://viduramziu.lietuvos.net.

Su T. Baranausko publikacijomis įvairiuose interneto portaluose ir leidiniuose galima susipažinti nuorodų kataloge http://www.istorija.net/publicistika/.  

Todėl šiame mūsų pristatyme – tik keletas minčių ir nuorodų į šio originaliai mąstančio istoriko viešuosius pareiškimus.

1253-ieji Lietuvos istorijoje. Istoriko Tomo Baranausko ir politologės Ingos Deidulės pokalbis :

"...Iki šiol reikiamai neįvertintas ir Mindaugo pasiektas Lietuvos suverenumo pripažinimas Vakarų Europos politinės sistemos kontekste. Faktiškai Lietuvos karalystę įteisino popiežiaus Inocento IV 1251 m. liepos 17 d. bulė, bet dabar visas dėmesys telkiamas į šio akto praktinį įgyvendinimą – Mindaugo karūnavimą 1253 metų vasarą (dėl konkrečios datos irgi kyla neaiškumų – birželio 29, liepos 6 ar kita diena).

Žinoma, šiuo atveju datos tikslumas ir minėtinos dienos pasirinkimas ne pats svarbiausias dalykas. Svarbu, kad mes ją minime. Mindaugo karalystę šiandien mums simbolizuoja 1253-ieji, ir būtent šios datos jubiliejus suteikia gerą progą labiau įsigilinti į Mindaugo laikus ir pasvarstyti, ar ateity nereikėtų kitaip sudėlioti akcentus Mindaugo istorijoje."

Tomas Baranauskas: Anykščiams kalėjimai mielesni nei pilis :

..."Mindaugo pilis ant piliakalnio – vienintelio Gintauto Zabielos išmonė. Nesutikau istoriko, kuris šiai idėjai pritartų“, – aiškino A. Bumblauskas.

Gintautas Zabiela – žymiausias Lietuvos piliakalnių tyrinėtojas, 16 metų vadovavęs Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimams. Už kartu su Zenonu Bauboniu sudarytą fundamentalų tritomį Lietuvos piliakalnių atlasą Lietuvos archeologijos draugija šiemet jį paskelbė metų archeologu. Tad, jeigu A. Bumblauskas ir būtų teisus, G. Zabielos nuomonė šiuo klausimu būtų nepalyginamai vertingesnė nei su archeologija niekada nieko bendra neturėjusio A. Bumblausko nuomonė."

T.Baranauskas. Ar Lietuvai reikalinga Respublikos diena?

"...Gegužės 15-ąją vertėtų vadinti Respublikos diena – tai būtų prasmingas akcento perkėlimas nuo Steigiamojo Seimo prie Lietuvos Respublikos, kurią jis steigė. Pats Steigiamasis Seimas dėl to neliktų šešėlyje – atvirkščiai, geriau suprasdami, kad jis galutinai pasuko Lietuvos valstybę respublikinės santvarkos keliu ir sukūrė jos teisinius pagrindus (Konstituciją ir svarbiausius įstatymus), geriau suprasime, kodėl šį Seimą verta prisiminti."

T.Baranauskas: Oršos mūšis – didžiausia Lietuvos karinė pergalė prieš Rusiją :

"...Tuo metu, kai baltarusiai Lietuvos istorijoje ieško savo atskirumo nuo rusų simbolių ir precedentų, Lietuvoje karai su Rusija lieka užmarštyje, tarsi antrajame istorijos plane. O juk karas su Rusija, prasidėjęs beveik kartu su Rusijos valstybės susikūrimu XV a. II pusėje, truko ne ką trumpiau, nei karas su kryžiuočiais – 175 metus (1492-1667 m.). Šiuo laikotarpiu Lietuva su Rusija kariavo devynis karus, kuriuos skyrė ne ilgesnės kaip vienos kartos (25-27 metų) pertraukos."

Tomas Baranauskas: Ar lietuviams reikalingas epas? (interviu interneto dienraščiui "Bernardinai") :

"...Baugina tai, kad kartais poetai ir rašytojai imasi istorinių temų tam visai nepasiruošę. Pavyzdžiui, Justino Marcinkevičiaus „Mindaugas“ beveik neturi nieko bendro su istoriniu Mindaugu, išskyrus vardą ir vos kelis sąlyčio taškus. Iš esmės tai – Mindaugo pakaitalas, sukurtas talentingai, bet formuojantis visuomenės sąmonėje klaidingus įvaizdžius. To paties Just. Marcinkevičiaus „Mažvydas“, istoriko akimis žiūrint, – irgi visiškas anachronizmas. Martynas Mažvydas - karštas protestantas, taigi įsitikinęs krikščionis, aktyviai raginęs savo tautą „pamesti“ kaukus ir žemėpačius, pašventęs savo gyvenimą krikščionybės atnaujinimui ir dėl to net priverstas palikti savo tėvynę, Just. Marcinkevičiaus vaizduojamas kaip pusiau pagonis.

Negana to, Just. Marcinkevičiaus dramoje netgi Nemunas ties Ragaine virsta Lietuvos siena, nors Lietuvos siena pirmą kartą Nemunu išvesta tik prieš septynerius metus iki dramos autoriaus gimimo. Tai – visiškas istorinės atminties išsitrynimas.

Kai kas gal ims ginčyti, kad čia pasireiškia poeto kūrybos laisvė, o aš nieko neišmanau apie poeziją ir jos simbolius. Galbūt, bet kaip istorikas galiu pasakyti, kad šie puikūs poetiniai kūriniai vis dėlto neturi nieko bendro su istorija, o jų herojų ir istorinių veikėjų vardų sutapimus reikia vertinti kaip atsitiktinumą. Manau, kad istorinės temos pasirinkimas netgi kūrybingiausiam poetui arba rašytojui turėtų reikšti įsipareigojimą susipažinti su istorija ir apriboti savo kūrybinę laisvę."

 
 
    Atgal...