Gegužės 16-ąją Andrioniškis iškilmingai pasiskelbė, jog nuo šiol nori būti vadinamas Lietuvos Andrių sostine. Šiame mažiausiame Anykščių rajono miestelyje dabar tėra tik keletas Andriaus vardą turinčių vietinių gyventojų, tačiau Andrioniškyje neabejojama, kad šis vardas čia turi senas istorines šaknis.

Kai kurių istorikų nuomone, netoli Andrioniškio esantis Palatavio piliakalnis yra Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 1253 metų vasarą vieta. Todėl manoma, kad ties dabartiniu Andrioniškiu tuomet per iškilmes buvo apsistojęs karūnas iš Rygos atgabenęs ir valdovo karūnavimui vadovavęs popiežiaus įgaliotas Livonijos ordino krašto magistras Andrius fon Štirlandas. Būtent jo vardas ilgam ir išliko vietos gyventojų atmintyje ir buvo įamžintas vietovardyje.

Todėl šių metų vasaros sezoną Andrioniškio gyventojai pradėjo, vėl pasitikdami magistrą Andrių ir kitus riterius – tiesa, šįkart atvykusius ne iš Rygos, o iš Kauno istorijos klubo. Andrioniškiečiai ir jų svečiai stebėjo riterių kovas ir išbandė senovinius kankinimo įrenginius, susipažino su senovės amatininkų darbais, o Andrių sostinėje susibūrę bendravardžiai su Andrioniškiu nuo šiol bus susieti ir priesaika.

Prie intensyvaus vandens turizmo trasos – Šventosios upės įsikūręs miestelis kartu paskelbė startą ir šios vasaros kelionėms upe.

Ta proga į Šventąją išplaukė septynių baidarių ir plausto vilkstinė, kuria atplukdytas Upinis – Andrioniškio seniūnas Saulius Rasalas tvirtino, jog tai – "rekordinė siauruko reinkarnacija vandenyje" – ilgiausias kada nors upe plaukęs traukinys, nes iki šiol tokio rekordo dar niekas nebandė siekti.

Tarp kitų svečių Andrioniškį užplūdo ir per šimtą dviratininkų, į Andrių sostinę atvažiavusių iš Panevėžio specialiu siaurojo geležinkelio traukiniu. Ant tilto per Šventąją panevėžiečiai ekstremalai pademonstravo, kaip moka valdyti savo dviračius ir taip pasveikino Upinį.

Tautvydo Kontrimavičiaus nuotraukos