Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2009-07-17   Vidurvasario naktį prie Puntuko anykštėnai ieško įkvėpimo žygdarbiams
 
 

Žvakių ir deglų šviesoje prie Trispalve pražydusio Puntuko dainomis ir šokiais bei susikaupimo minutėmis keli šimtai anykštėnų liepos 16-osios vidurnaktį Anykščių šilelyje prisiminė ir pagerbė lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio ir žūties 76-ąsias metines.

Nakties tylą perskrodė ir trys patrankos salvės – už tūkstantmetę motiną Tėvynę, už lakūnų žygdarbį bei už Anykščius ir anykštėnus, aidėjo Kauno ansamblio "Ainiai" muzika ir dainos.

Koncertuoja ansamblis "Ainiai"

Būtina tokio renginio dalis – išklausyti autentišką S. Dariaus skaitomo testamento Jaunajai Lietuvai įrašą – tuos žodžius, kurie iškalti ir Puntuko akmens fasade. Aviacijos istorikų vertinimu, tai ko gero vienintelis pasaulyje toks testamentas tautai.

Anykščių meras Sigutis Obelevičius sakė, kad dabarties kartai labai trūksta tokių įkvepiančių žygdarbių, kokiu XX a. 4-ajame dešimtmetyje tapo “Lituanicos” skrydis. Tad šiuo metu tik iš lakūnų testamento žodžių dar galima pasisemti įkvėpimo kasdienybės didvyriškumui – reikia tik juos išgirsti ar įsiskaityti, ką saugo 1942-1943 m. tuos žodžius priėmęs saugoti Puntukas.

Iš Panevėžio aviacijos bazės atskridęs Gintauto Griauzdės vadovaujamos įgulos valdomas sraigtasparnis iš oro apšvietė Puntuką ir prie jo susirinkusią minią.

Pilotai, jau ne pirmą kartą  tokią naktį atskrendantys prie Puntuko, demonstravo savo profesinius įgūdžius, kelias minutes išlaikydami 12 tonų sveriantį sraigtasparnį tiksliai viename aukštyje. Tuo metu galingo sraigtų mosto neatlaikė ir išvirto vienas pakelės medis.

Kaip pasakojo sraigtasparnio piloto jaunesnysis brolis Anykščių vargonininkas Rimvydas Griauzdė, po pasveikinimo skrydžio sraigtasparnį ketinta nutūpdyti lauko aikštelėje gretimame Gražumyno kaime. Tačiau pakilęs rūkas nebeleido tamsoje pilotams rizikuoti ir atvažiuoti prie Puntuko pasveikinti čia susirinkusiųjų.

Prie Puntuko šoka Anykščių "Gojus"

“Prisiminimų metai” – taip dabar pavadinami 2009-ieji, kai Lietuva mini savo tūkstantmetį. Šiemet prie Puntuko buvo ne tik prisiminta „Lituanicos“ skrydžio istorija, bet ir svarbiausias šių metų šalies kultūros renginys – Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventė. Meno kolektyvų vadovai, Anykščiuose subūrę ir parengę šiai šventei 400 dainininkų, muzikantų ir šokėjų, buvo apdovanoti Anykščių mero padėkomis, jubiliejiniais medaliais ir ką tik pražydusiomis saulėgrąžomis.

Anykštėnai juokavo, kad pirmą kartą prie Puntuko nakties iškilmės buvo net ir su vaišėmis – šauliai visus pavaišino kareiviška koše.

Tautvydo Kontrimavičiaus nuotraukos

 
 
    Atgal...