Interneto dienraštis www.lrytas.lt kalbina Vilniaus anykštėnę aktorę Dalią Michelevičiūtę apie knygas ir bibliotekas ir teigia, kad užuot išlaidavusi knygynuose, garsi Lietuvos kino bei teatro aktorė knygų skolintis traukia į bibliotekas. Sparčiai modernėjančios bibliotekos vilnietei padeda sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko.

– Ar dažnai užsukate į biblioteką? – pasiteiravau aktorės.

– Taip, šį mėnesį grąžinau pasiskolintas knygas Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai Vilniuje. Jei norimos knygos nerandu ten, ieškau Vilniaus universiteto bibliotekoje ar kitose.

Bibliotekose sukaupti klodai įvairiausios literatūros. Skolintis iš jų – paprasčiau ir patogiau nei prašyti draugų ar kitur ieškoti.

– Kokios knygos jus labiausiai domina?

– Žinoma, tos, kurių neturiu namuose. Esu nusprendusi knygų nebekaupti, kiek tai įmanoma.

Man visuomet labai įdomu užsukti į meno literatūros skyrių. Sklaidydama ten esančias knygas bei albumus pasisemiu idėjų. Skolinuosi dažniausiai poezijos arba religines knygas. Geriausias autorius man – Šventoji Dvasia, o geriausias kūrinys – Šventasis Raštas: Senasis ir Naujasis testamentai.

Kitų autorių nenorėčiau išskirti – jų yra labai daug, pradedant Nobelio premijos laureatais ir baigiant tais, kurie yra nepelnytai neįvertinti žemiškųjų kritikų.

– Ar lankytis bibliotekose įpratote vaikystėje?

– Esu praėjusio amžiaus žmogus, kuris nei vaikystėje, nei jaunystėje neturėjo interneto. Televizorių mūsų šeima įsigijo tik kai buvau septynerių.

Knyga man buvo pagrindinis informacijos šaltinis, nors sovietmečiu literatūra buvo cenzūruojama ir išties dominančių knygų sunkiai rasdavau. Bet ir tuomet sukausi, kaip išmaniau – gaudavau literatūros iš užsienio, knygas atsispausdindavau ar net perrašydavau ranka.

Nors dabar dažniausiai knygas skolinuosi, kartais neatsispiriu pagundai vieną kitą įsigyti. Norisi turėti tas knygas, prie kurių ne kartą traukia grįžti. Knyga yra dvasinio peno įrankis ir su ja kartais skirtis labai sunku.

– Ar matote pokyčių bibliotekose?

– Nuo to laiko, kai mokiausi mokykloje ar studijavau, jos labai pasikeitė. Pirmiausia, dominančias knygas galima surasti daug greičiau nei anksčiau – kompiuterinės technologijos labai palengvino šias paieškas. Dar vienas labai pažangus dalykas – vienas skaitytojo pažymėjimas, galiojantis visose Lietuvos bibliotekose. Sovietmečiu jų turėjau penkis ar šešis! Džiaugiuosi ir galimybe pratęsti knygos grąžinimo terminą internetu. Sutaupau daug laiko.

– Kokiomis kitomis bibliotekos paslaugomis naudojatės be knygų skolinimosi?

– Keliaudama po mažus Lietuvos miestelius ir neturėdama galimybės pasinaudoti belaidžiu internetu, prie interneto prisijungiau vietos bibliotekose.

Biblioteka yra ir puiki susitikimų vieta. Esu ir nuėjusi pasižiūrėti į ten vykusių renginių bei susitikimų, ir pati atlikusi monospektaklį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje Panevėžyje.

Mielai išbandyčiau ir bibliotekose organizuojamus kompiuterinio raštingumo kursus, apie kuriuos esu girdėjusi gerų atsiliepimų. Šia galimybe jau pasinaudojo kai kurie mano pažįstami, pavyzdžiui, darbo netekę kaimynai.

Visgi didžiausias džiaugsmas man yra paimti knygą į rankas. Kad ir kaip keistųsi technologijos, džiaugsmo lytėti popierių jos neatstoja.