Septyni šimtai skroblo sodinukų, per ketverius metus išauginti Anykščių miškų urėdijos medelyne, gegužės 6-ąją persikėlė į jiems skirtą vietą – 30 arų sklypą netoli Troškūnų girininkijos. Daugumą šių medelių čia pasodino Vilniaus anykštėnai.

Pirmoji ir vienintelė Anykščių rajone, o gal ir visoje šiaurės rytų Aukštaitijoje šių medžių giraitė ilgam primins 2011-ųjų pavasarį – tuos metus, kurie Jungtinių Tautų paskelbti Tarptautiniais miškų metais.

Todėl pasodinti simbolinį ir net eksperimentinį (gal skroblai užaugs, ims brandinti sėklas ir savaime paplis apylinkėse?..) skroblyną gimtajame krašte miškininkai ir pakvietė Pasaulio anykštėnų bendrijos narius ir aktyviausią Bendrijos sparną – Vilniaus anykštėnų sambūrį.

Troškūnų skroblynas stiebsis šalia anksčiau įveistų ir aptvertų juodalksnio ir vinkšnos sėklinių plotų – ten, kur po 4-5 metų Anykščių miškininkai jau rinks ypač gerą šių lapuočių medžių sėklą.

Skroblai, kurių natūralaus paplitimo šiauriausia riba yra maždaug už  100 kilometrų piečiau Anykščių, šiose apylinkėse yra egzotiškas augalas. Tačiau anykštėnai miškininkai, pavartę senesnių laikų dokumentus, aptiko, kad skroblai gretimos Kavarsko girininkijos miške kadaise jau buvo auginti. Skroblai nelepūs, kanopiniams neskanūs, tad stirnos ar elniai jų čia nenugrauš. 

"Skroblai – vieni lengviausiai formuojamų mūsų krašto medžių, iš jų lengviausia kurti bet kokias formas, sodinti ir karpyti labirintus", – džiaugėsi kraštiečių miškininkų sumanymu skroblyną savo gimtinėje sodinti padėjęs iš Troškūnų kilęs dendrologas, Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Stackevičius.

Vilniaus anykštėnai – dažni svečiai Troškūnų girininkijoje, kur veisiami ne tik sėkliniai ir eksperimentiniai miško plotai, bet ir kuriamas arboretumas. Ir šį pavasarį kraštiečiai jame pasodino dar dvi dešimtis įvairių retų augalų: gelsvažiedį tulpmedį, įvairių veislių putinų, hortenzijų, bankso pušų.

Vilniaus anykštėnai ir patys atvežė, miškininkams padovanojo bei papildė naujais sodinukais jau anksčiau prie girininkijos įveistą rododendryną, kuriame seniau pasodintos azalijos svečius pasitiko jau žiedais apsipylusios.

Beveik pustrečio hektaro plote šalia Troškūnų girininkijos palaipsniui sodinamas arboretumas, kurį suprojektavo Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila, per dešimtmetį sukaups apie 300 skirtingų sumedėjusių augalų rūšių. Kol kas jame pasodinta ir metalinėmis lentelėmis su lietuviškais ir lotyniškais pavadinimais paženklinta apie 120 augalų. Jie dabar įsiterpia tarp jau ūgtelėjusių eglaičių ir berželių, kuriančių miško jaunuolyno paunksmę. Šie – priedanga, kurianti pradinį mikroklimatą, tarsi apgaubianti naujakurius.

Troškūnų girininkijos girininkas Audrius Kusta tokiems arboretumo senbuviams ramybės nežada – šiemet kai kuriuos pernelyg išsiplėtusius medelius žada apgenėti, o netrukus vieną po kito šalins, kad jie neužgožtų retųjų ir vertingųjų arboretumo augintinių. Nors arboretumo dar tik trečdalis užpildytas, vienam jį prižiūrinčiam žmogui nuo pavasario iki rudens darbo užtenka ištisomis dienomis: apravėti, išgenėti, nušienauti... 

Kam visa tai miškininkams, kai šalia – šimtai hektarų miškų? Arboretumo sumanytojas Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis prisimena, kad tas žemės plotas tarp šalia Troškūnų įsikūrusios girininkijos ir miestelio būtų tapęs kieno nors privačiomis valdomis, gal kas nors dabar čia bulves augintų. "Galėjome sodinti mišką – bet kad jis gi iš kitos pusės prie girininkijos glaudžiasi. Taip ir kilo mintis verčiau sodinti arboretumą – visuomenės pažintiniams tikslams skirtą sumedėjusių augalų rinkinį", – pasakojo miškų urėdas.

Prieš trejus metus, minėdama įsteigimo 50-metį, urėdija surengė tarptautinį medžio drožėjų simpoziumą, po kurio Troškūnų girininkijos prieigose bei arboretume pasklido dešimt įvairiausių monumentalių skulptūrinių akcentų. Ateityje tarp jų ir ūgtelėjusių augalų nusidrieks takai, kuriais vaikščios girininkijos svečiai, atvykę pasigrožėti augmenijos įvairove.

Jų ir dabar nestinga, Troškūnų girininkijoje veikiantį Anykščių miškų urėdijos miško muziejų, šalia įrengtą pažintinį miško taką bei besistiebiantį arboretumą gausiai lanko ir moksleivių, ir suaugusiųjų grupės, kaskart nustembančios, kad pažintis su miškininkų saugomais ir gausinamais gamtos turtais – visiškai nemokama.

-anykstenai.lt
Tautvydo Kontrimavičiaus nuotraukos