2011 m. gruodžio 31-ąją JAV, Kalifornijoje, eidama 97-uosius metus, mirė lietuvių rašytoja, poetė, JAV lietuvių visuomenininkė ALĖ RŪTA (Elena Viktorija Nakaitė-Arbačiauskienė-Arbienė, 1915-2011).

Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas žiniasklaidai pranešė, kad A. Rūta mirė Santa Monikoje, Kalifornijoje. Nuo 1992 m. poetė priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai.

Kunigiškių Sklėrių giminės atstovė A. Rūta gimė 1915 metų lapkričio 16 dieną Sankt Peterburge. Po Pirmojo pasaulinio karo su tėvais grįžo į Lietuvą. Mokėsi Kamajų pradžios mokykloje, Rokiškio gimnazijoje. Vieną žiemą 1923-1924 m. ji lankė ir Kunigiškių (Anykščių r.) pradžios mokyklą, gyvendama Kunigiškiuose pas senelį – motinos tėvą Ciprijoną Sklėrių ir tetą Teofilę.

Studijavo Vytauto Didžiojo universitete Kaune, baigusi Klaipėdos pedagoginį institutą, mokytojavo. 1942 m. ji baigė literatūrą Vilniaus universitete.

Kaip praneša Rašytojų sąjunga, pirmuosius kūrinėlius A. Rūta paskelbė dar mokydamasi gimnazijoje, vėliau bendradarbiavo žurnaluose „Naujoji vaidilutė“, „Naujoji Romuva“. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Trumpai studijavo Vienos universitete, paskui persikėlė į Vokietiją. Ten išleido pirmąsias knygas – poezijos ir novelių rinkinius „Be tavęs“ (1946 m.) bei „Likimo keliu“ (1947 m.). 1948 m. persikėlė į JAV, apsigyveno Los Andžele, Santa Monikoje.

Išeivijoje rašytoja aktyviai dirbo Lietuvių bendruomenėje, buvo Bendruomenės tarybos nare, priklausė Lietuvių rašytojų draugijai, ilgą laiką dirbo jos valdybos sekretore. Kaip darbšti apžvalgininkė ir organizatorė Alė Rūta talkino daugeliui išeivijos spaudos leidinių bei kultūrinių sambūrių.

Alės Rūtos plunksnai priklauso gausus ir vertingas literatūrinis palikimas, kone trys dešimtys įvairaus žanro leidinių – poezijos, novelių rinkinių, apysakų, keturiolika romanų, kelionių įspūdžių, prisiminimų knygų, draminių kūrinių vaikams. Romanų cikle „Didžioji meilė“ rašytoja pateikė plačią Lietuvos istorijos panoramą: valstybės susidarymas („Žvaigždė viršum girios“, „Priesaika“), nepriklausomybės laikotarpio gyvenimas („Motinos rankos“), sovietinės okupacijos pradžia („Broliai“).

Romanuose „Kelias į laisvę“, „Vieniši pasauliai“, trilogijoje „Išstumtųjų dalia“ - „Pirmieji svetur“, „Daigynas“ ir „Skamba tolumoj“ - parodyta lietuvių išeivių kasdienybė, tėvų ir vaikų psichologiniai konfliktai. Daugelis Alės Rūtos kūrinių susilaukė palankių įvertinimų bei svariausių išeivijos literatūrinių premijų, tarp jų ir paskutinysis, 2000 metais Lietuvos rašytojų sąjungos išleistas romanas „Vargingos Tėvynės vaikai“, apdovanotas Lietuvių rašytojų draugijos premija.

2010 m. Lietuvoje pasirodė rašytojos iliustruotų prisiminimų knyga „Sklėriai“. Eleginių minčių rinkinys „Tyloj kalbėsi“ yra išleistas anglų kalba, o ji pati iš prancūzų kalbos išvertė G. Flauberto romaną „Ponia Bovary“ (1995 m.).

Už nuopelnus rašytoja 2006 metais buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

-anykstenai.lt