Milda Augulytė dienraštyje "Lietuvos rytas" vasario 10 d. pristato vasario 16 d. atidaromą ir iki gegužės 20 d. Vilniaus paveikslų galerijoje veiksiančią parodą, skirta kunigaikščiams Sapiegoms – jų giminės istorijai, valstybinei veiklai, kultūriniam ir meniniam palikimui "Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai". Šioje parodoje – ir vienas meno kūrinys iš Anykščių sakralinio meno centre saugomos Monsinjoro Alberto Talačkos kolekcijos – Johano Baptisto Lampio tapytas Pranciškaus Sapiegos portretas...

Vasario 16-ąją atidaromoje parodoje apie LDK didikų Sapiegų giminę šalia portretų, atgabentų iš Lenkijos, žiūrovai išvys ir intriguojantį paveikslą iš Lietuvos. Lygiai toks pats saugomas Luvro muziejuje Paryžiuje.

Austrų tapytojo Johanno Baptisto Lampi sukurtą Užpalių seniūno, Lietuvos armijos generolo kunigaikščio Pranciškaus Sapiegos portretą Vilniuje rengiamai parodai „Kryžiai yra dorybės ženklas, o strėlė - pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ paskolino Anykščių sakralinio meno centras.

Čia jis pateko iš monsinjoro Alberto Talačkos sukauptų dailės kūrinių kolekcijos, kurią jis testamentu paliko Anykščių parapijai.

Menotyrininkai nieko nežinojo

„Šis portretas bus staigmena ir lenkų menotyrininkei Marijai Kalamajskai-Saeed, vienai garsiausių Sapiegų ikonografijos tyrinėtojų, kartu su Eustachijumi Sapieha surinkusiai visus šios giminės atstovų portretus“, – sakė menotyrininkė Dalia Tarandaitė, įdėjusi daug darbo, kad identifikuotų šį paveikslą.

Portretas saugotas ilgamečio Anykščių klebono monsinjoro A. Talačkos kolekcijoje, kurioje buvo 53 dailės kūriniai. Platesnei auditorijai jie nebuvo prieinami.

Po A. Talačkos mirties rinkinys perduotas A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniam muziejui ir vėliau pateko į Sakralinio meno centro ekspoziciją.

Kai muziejus perėmė paveikslą, jis figūravo kaip nežinomo autoriaus nežinomo asmens portretas. Lietuvos dailės muziejaus menotyrininkei D. Tarandaitei teko užduotis jį įvardyti.

Tarp Paryžiaus ir Rokiškio

Pradėjusi tyrinėti portretą menotyrininkė pastebėjo, kad tai XIX a. pradžios austrų mokykla. Po to prasidėjo analogų paieškos.

Ir čia tyrinėtojos laukė netikėtas atradimas – pasirodė, kad lygiai toks pats paveikslas saugomas Luvro muziejuje Paryžiuje. Tai – austrų dailininko J. B. Lampi tapytas portretas, patekęs į Luvrą iš Sapiegų rinkinių.

Tolesnės paieškos nuo Paryžiaus vedė į Rokiškį. Tenykščiame dvare buvo garsi dailės kolekcija, kurią kaupė Tyzenhauzai, vėliau papildė Aleksandras Pšezdzeckis.

Rokiškio muziejaus archyvuose pavyko rasti šio kūrinio, kai tarpukariu jis dar kabėjo dvare šalia kitų giminės portretų, fotografiją. Kitoje nuotraukos pusėje parašyta – P.Sapiega, Lampi. „Tai patvirtino visus įtarimus dėl autorystės ir portretuojamojo tapatybės“, – džiaugėsi D.Tarandaitė.

Kaip paveikslas pateko į Rokiškio dvarą, galima tik spėlioti: šį kūrinį galėjo įsigyti ir Tyzenhauzai dėl meninės vertės, galėjo jis būti ir iš kartos į kartą perduodama Pšezdzeckių giminės relikvija, nes P. Sapiega buvo A. Pšezdzeckio, vedusio Mariją Tyzenhauzaitę, prosenelis.

O tai, kad yra du to paties paveikslo variantai, neturėtų stebinti. Autorinės replikos, t. y. to paties dailininko keli vienodi darbai, skirti įvairiuose dvaruose kaupiamiems rinkiniams, anuomet buvo įprastas reiškinys. „Vertinga vien tai, kad turime tokį pat portretą, koks eksponuojamas Luvre, ir niekas plačiau apie tai nežinojo“, – įsitikinusi D.Tarandaitė.

Įtiko aristokratų skoniui

J. B. Lampi – XVIII-XIX a. austrų kilmės dailininkas, madingas to meto portretistas, tapęs daugiausia aukštuomenę. Jis keliavo per Europos dvarus, lankėsi ir Varšuvoje, ir Sankt Peterburge, jam pozavo net Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislavas Augustas Poniatovskis, Rusijos imperatorė Jekaterina.

Kiek idealizuoti, pakylėti, subtiliai nutapyti, gražaus kolorito paveikslai atitiko to meto aristokratijos skonį.

Ar J. B. Lampi lankėsi Lietuvoje? Į šį klausimą D. Tarandaitė nesiryžta atsakyti teigiamai: „Gal ir ne. P. Sapiega portretą galėjo užsakyti ir kitame Europos mieste, nes mūsų aukštuomenė tuo metu irgi keliavo. Šis dailininkas yra nutapęs ir daugiau Sapiegų giminės portretų – Aleksandro Mykolo, Ksavero Nestoro, kitų.“

Anksti miręs kunigaikštis P. Sapiega mums galėtų būti įdomus tuo, kad buvo paskutinis Sapiegų rūmų Vilniuje, Antakalnyje, savininkas. Šiuos barokinius pastatus numatoma dar šiemet pradėti restauruoti.

Išsaugojo vertingus kūrinius

Paveikslai, kaip ir žmonės, turi savo likimą. Elegantiškas J. B. Lampi kūrinys pusantro šimtmečio puošė Lietuvos dvarininkų salonus, kol 1940-aisiais liko be šeimininkų, nuo istorijos pervartų pasitraukusių į kitas šalis. „Sunku pasakyti, kaip neramiais pokario metais meno kūriniai keliavo. Jie buvo slepiami, konfiskuojami, pasisavinami. Dalis Rokiškio dvaro kūrinių yra patekę į Kauno M. K. Čiurlionio muziejų, išlikę Rokiškio muziejuje, gal ir privačiuose rinkiniuose.

A. Talačka yra dirbęs Rokiškyje ir greičiausiai P. Sapiegos portretą nusipirko ar gavo dovanų iš parapijiečių. Juolab pats yra sakęs, kad vieną paveikslą įsigijo iš grafo kambarinės“, – svarstė D. Tarandaitė.

Kunigas A. Talačka nebuvo kolekcininkas tikrąja to žodžio prasme. Jis nerinko kūrinių atkakliai ir kryptingai, o tik priglausdavo tai, ką pavykdavo rasti, ir saugojo. Manoma, kad iš Rokiškio dvaro į jo rinkinį pateko septyni paveikslai.

Po monsinjoro mirties muziejininkai visus kūrinius perėmė kaip nežinomus ir po truputį tyrė, kas tai galėtų būti, kol paaiškėjo, kad visi jie – išskirtinės vertės.

Neabejotinas kolekcijos šedevras – italų tapytojo, garsiausio XVII a. pabaigos Romos dailininko Carlo Maratti kompozicija „Marijos įvesdinimas  į šventyklą“. Tai darbas, vertas kaboti bet kurio – ne tik Lietuvos, bet ir užsienio – muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje.

Prie vertingiausių priskiriamas ir krokuviečio tapytojo, kurį laiką dirbusio Lietuvoje, Szymono Czechowicziaus „Autoportretas“, vieno žymiausių Vilniaus meno mokyklos dailininkų Jano Rustemo sukurtas nežinomo vyro portretas, kiti kūriniai.

Rodys 300 vertybių

Tarptautinės parodos „Kryžiai yra dorybės ženklas, o strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ pagrindiniai rengėjai yra Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Krokuvos Vavelio karališkoji pilis.

Vilniaus paveikslų galerijoje (Chodkevičių rūmuose) paroda bus atidaryta vasario 16-ąją ir veiks iki gegužės 20 dienos.

Dvigubas kryžius, viršuje užbaigiamas strėle, – tai Sapiegų giminės herbas, vadinamas Lape (lenk. Lis). XVIII a. panegirikos šiai giminei ir jos herbui autorius susiejo heraldinius ženklus su Sapiegų dorybėmis ir pergalėmis, kuriomis daugelis giminės atstovų pasižymėjo valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, puoselėdami kultūrą ir meną.

Parodoje pristatoma bemaž 300 vertybių – portretų, dokumentų, knygų, meninių audinių, auksakalystės dirbinių, ginklų ir šarvų, paveikslų, grafikos ir keramikos darbų, kitų taikomosios ir vaizduojamos dailės bei istorijos eksponatų.