Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2012-03-26   Pavasarį Šimonių girioje skelbė vaikų juokas ir nauji inkilai
 
 

Minint Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją Šimonių girioje iškabinta per 200 naujų namukų sparnuočiams.

Inkilų kėlimo šventėje dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas ir šio komiteto narys miškininkas Justinas Urbonavičius, Anykščių ir Kupiškio rajonų merai Sigutis Obelevičius ir Jonas Jarutis, Anykščių ir Kupiškio miškų urėdijų urėdai Sigitas Kinderis ir Dainius Stonkus bei jų kolegos miškininkai, abiejų rajonų mokyklų jaunieji miško bičiuliai, mokytojai ir Anykščių jaunieji šauliai.

Anykščių miškų urėdijos Mikierių ir Svėdasų girininkų globojami Viešintų mokyklos „Atžalyno“ ir Svėdasų gimnazijos „Ąžuoliuko“ jaunieji miško  bičiuliukai, vadovaujami mokytojų Virginijos Macijauskienės ir Reginos Balčiūnienės, nuotaikingai ir sumaniai kėlė inkiliukus zylėms, bukučiams, kukučiams, musinukėms bei inkilus uralinėms pelėdoms.

Šiemet Lietuva Pasaulinę Žemės dieną pažymėjo dvidešimt pirmą kartą. Jungtinės Tautos šią pasaulinę dieną oficialiai įteisino 1971 metais. Buvo pasirinkta pavasario lygiadienio data. Šiuo metu Pasaulinę Žemės dieną mini daugiau kaip 175 pasaulio valstybės.

Lietuvoje inkilų kabinimo tradicija siekia visą amžių. Bene daugiausia jų pakabinama pavasario pradžioje, kai grįžta dalis paukščių, kurie perės inkiluose. Daug anksčiau pradeda perėti  pelėdos – joms inkilus reikėtų iškelti sausį ar vasario pradžioje.

Naujos gyvenamosios vietos ieškos ir Lietuvoje žiemoję lesyklų lankytojai: zylės, bukučiai. Peri bukučiai visada inkiluose ar drevėse. Jei tai būna didžiojo margojo genio iškalta drevė ar varnėnui skirtas inkilas, jie iš žemių (molio) paruošta mase taip susiaurina landą, kad pro ją vos ne vos landžioja. Skylėtą inkilą jie taip pat užsandarina ta pačia „statybine“ medžiaga. Bukučio lizdas – plonas pušies žievės lopinėlių sluoksnelis.

Dar vėliau sugrįš ir inkiluose perintys kukučiai, čiurliai, grąžiagalvės. Varnėnai iš karto sugrįžę žvalgosi inkilų ir, neradę jų, tose vietose neužsibūna.

Kiekvienas paukštis turi savo privačią erdvę. Nuo inkilo, kuriame apsigyveno žvirbliai ar zylės, kitas inkilas turi būti ne arčiau kaip 40 ar 50 metrų, mat paukščiams aplink savo lizdą teks ieškoti maisto ir taip gali prasidėti konkuravimas. Vieninteliai, kurie gali sugyventi gana draugiškai – varnėnai, kurie gali perėti ir vieno metro atstumu vienas nuo kito.

Dalį inkilų ne vėlu kabinti ir gegužę, nes nemažai paukščių peri du, o kai kurie net tris kartus. Tokie paukščiai kaip didžioji ar mėlynoji zylė, musinukės antrai dėčiai renkasi naują inkilą, todėl ir reikia daugiau inkilų.

Vėliau pakabintas inkilas nėra tuščias darbas – jis liks ir kitiems metams, o paukščiams taps net tinkamesnis – patamsės, taps natūralesnis. Paukščiai juose žiemą nakvoja, tai irgi naudinga, todėl kabinti inkilus niekada nevėlu.

Patarimai gaminant ir keliant inkilus:

- inkilai turi būti sandarūs, jų stogeliai – iš vientisos lentos ir platesni už inkilą;

- nereikėtų inkilų daryti iš nepatvarių ar drėgmei neatsparių medžiagų – kartono ir panašių. Priekinė sienelė daroma būtinai iš vientisos tvirtos lentos. Skilus sienelei, plyšyje gali įstrigti paukščių kojos, todėl sparnuočiai gali žūti;

- inkilus tenka valyti, todėl stogelis tvirtinamas 2 vinimis – viena sukalama iki galvutės, kita – iki pusės. Zylės neperi, jeigu yra ankstesnio sezono lizdo liekanų, nes pačios į lizdą prineša įvairių plaukų, vilnos, ten kaupiasi ir įvairūs parazitai. Nevalyti galima tik varnėno ar žvirblio lizdų. Inkilai valomi pasibaigus sezonui, rudeniop;

- inkilų geriau nedažyti, nebent neutraliomis spalvomis – pilka ar ruda. Jokiais būdais negalima išmarginti geltonai, raudonai ar žaliai, kitomis „rėkiančiomis“ spalvomis, kurios atbaido daugelį paukščių;

- inkilai keliami tušti – paukščiai lizdus juose susuks patys. Inkilus reikėtų kabinti ne žemesniame kaip 3 metrų aukštyje. Pelėdai, jeigu įmanoma, inkilas gali būti pakabintas ir 12 metrų aukštyje. Juos kabinti reikėtų į pietų pusę – taip labiausiai priimtina paukščiams;

- tvirtinti inkilus reikėtų su kabliu, užkabinant jį ant šakos, – taip nežalojamas medis. Blogiausias inkilo kėlimo būdas – rišti juos viela prie medžio. Laikui bėgant viela įauga į medieną, per vėtrą medis toje vietoje gali lūžti.

Anykščių miškų urėdijos informacija

Lino Skaburskio nuotraukos

 
 
    Atgal...