Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2012-07-25   Anykštėnų mokslininkų dovana gimtajam kraštui
 
 

Anykščių miesto šventės metu liepos 21-osios popietę prie naujojo L. ir S. Didžiulių viešosios  bibliotekos pastato susirinkę anykštėnai ir Miesto šventės svečiai pasveikino du kraštiečius: mokslininką bibliotekininką-bibliografą Vytautą Rimšą, išleidusį knygą „Svėdasai: praeitis ir dabartis“ ir profesorių dr. Osvaldą Janonį, kuris savo lėšomis išleido istorijos ir kraštotyros žinyną rusų kalba „Surdegio Šv. Dvasios vyrų vienuolynas“.

Apžvelgiant anksčiau išleistus leidinius apie Svėdasus, norisi prisiminti, ką 1995 metais kovo 29 d. laikraštyje „Anykšta“ rašytojas Rimantas Vanagas rašė apie žurnalisto Vytauto Bagdono 1994 m. išleistą knygelę „Svėdasų kraštas: svarbiausios žinios“:

Ši knygelė – tarsi savotiška bibliografinė rodyklė, smalsiam žmogui pasitarnausianti kaip nuoroda, kur ko ieškoti – jei domiesi tėviškės praeitimi ir dabartimi. Belieka tik pasvajoti, kad kada nors bus išleista tikra Svėdasų krašto istorija – ne tik su datom ir žmonių pavardėm, bet ir su išsamiais likimais.  O kol kas... kol kas pasidžiaukime bent tuo, ką turime“...

V. Rimšos knygaTaigi, prieš 17 metų užrašyta rašytojo R. Vanago svajonė išsipildė. V. Bagdono knygelė buvo tarsi postūmis kitiems autoriams rinkti toliau medžiagą ir tęsti jo pradėtą darbą. Kraštiečio V. Rimšos nauja 440 puslapių knyga yra kaip tik skirta Svėdasų miestelio istorijai ir dabarčiai, kurioje spausdinami istoriniai, kraštotyros, informaciniai ir biografiniai straipsniai, paskelbtos 48 žymių Svėdasų krašto žmonių biografijos su jų įvairiapusės veiklos aprašymais.

Knygoje skaitytojas sužinos apie  gilios senovės laikus, kur pasakojama apie  Svėdasų miestelio vardo kilmę, skelbiami kai kurie archeologinių tyrimų duomenys, spausdinamas pirmasis 1645 metų Svėdasų miestelio planas ir kita istorinė medžiaga. Besidomintys galės paskaityti ir apie šių dienų įvykius Svėdasų krašte. Daugiausia dėmesio skirta vykusiems renginiams.  Čia rašoma apie svėdasiškių tarmės mokslinę popietę, iškilmingai pažymėtą Svėdasų bibliotekos 70-mečio sukaktį, Malaišiuose vykusias Vaižgantines ir Vaižganto mažąją  premiją, apie surengtą miestelyje tradicinę penkių seniūnijų šventę „Sveiki, kaimynėliai!“ ir kt.

Knygos autorius V. Rimša

Knygoje rašoma apie parengtus laikraščius, lankstinukus, įvairias brošiūras bei knygas apie Svėdasų kraštą. Daugiausia rašoma apie laikraščius „Alaušo varpas“, „Svėdasų panorama“ ir „Pragiedrulių žemė“. Nepamiršti paminėti ir su nuotraukomis patalpinti knygoje teminiai informacijos ir kraštotyros lankstinukai, išleistos knygos ir brošiūros apie Svėdasų miestelį. Aptariant knygas, apžvalgėlių pabaigoje įdėti ir į autoriaus akiratį patekusių knygų aprašai, šalia jų nurodytos leidinių recenzijos ar pristatymai spaudoje.

Tai mokslininko bibliotekininko-bibliografo profesionaliai išleista knyga, skirta Svėdasų krašto praeičiai ir dabarčiai, šio krašto žmonėms, jų veiklai atspindėti.

O. Janonio knygaProf. O. Janonis pristatydamas savo knygą apie Surdegio stačiatikių vyrų šv. Dvasios vienuolyną papasakojo apie archyvuose atrastus dokumentus, džiaugėsi surastais šaltiniais, kurių dar nebuvo radę kiti Surdegio istorijos tyrinėtojai.

Susirinkusiems į renginį jis priminė, kad stačiatikių religija Lietuvoje turi ilgą istoriją, o nuo XIV amžiaus net 56 kunigaikščiai lietuviai buvo stačiatikiai, o Surdegio vienuolynas mena Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikus, įsteigtas (1627 m.) ir gyvavo ilgiau (iki 1917 m.) nei kitas mūsų krašto visiems gerai žinomas Troškūnų bernardinų vienuolynas. Beveik tris amžius visas Surdegio gyvenimas sukosi apie jį: vietos amatininkai, pirkliai, dvarininkai, valstiečiai iš jo gaudavo nemažai pajamų. Buvo laikai, kai prie Surdegio Dievo Motinos stebuklingosios ikonos (beje jos vardas įrašytas į stačiatikių kalendorių ir žinomas viso pasaulio stačiatikiams), į Surdegį plaukdavo jūros maldininkų ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir iš Latvijos, Baltarusijos, Rusijos. Vietos gyventojams tai irgi atnešdavo daug pajamų.

Vienuolynas minimas lenkų karalių Augusto II ir Augusto III 1720 ir 1735 metų privilegijose. Jo globėjais buvo LDK karo ir politikos veikėjai Aleksandras, Samuelis-Leonas ir Janas Oginskiai, grafas Liudvikas Tiškevičius. Jis turėjo nuosavybės ne tik aplinkinėse vietovėse (Skėriškėse, Važdėlėse, Petkūnuose, Akmenoje, Anykščiuose, Rubikiuose, Juostininkuose), bet ir Žemaičių Kalvarijoje bei Telšiuose. Jam priklausė Jurgiškio, Rubikių ir Alsėdžių ežerai. Vienuoliai ir naujokai į Surdegį buvo atkeliami iš įvairiausių vienuolynų: Berezvečės, Borunės, Gardino, Supraslio, Žirovičių, abiejų Vilniaus ir Pažaislio vienuolynų. Vienuoliai buvo kilę iš Jaroslavlio, Kijevo, Kostromos, Kursko, Novgorodo, Penzos, Podolės, Poltavos, Tverės ir kitų gubernijų.

Iš aukotojų garsiausi yra Rusijos caras Petras I (tiesa, jo auka nedidelė) ir kamer-freilina Ana Orlova-Česmenskaja (ji paaukojo 5 tūkst. rublių sidabru). Gausiausiai jį rėmė Rygos stačiatikiai. Įvairiu laiku Surdegio vienuolyne yra pabuvoję: rusų-šveicarų dailininkė Mariana Veriovkina, žinomo ir lietuviams palankaus generolo dukra, Šiaurės Vakarų krašto viršininkas Konstantinas Kaufmanas, Kauno gubernatorius Aleksejus Rogovičius, vyskupas Tichonas, arkivyskupas Juvenalijus ir kt. garsūs valstybės, visuomenės ir cerkvės veikėjai. Rusijos dailininkai Karlas Vėjermanas, Eduardas Damiuleris ir Laurentijus Seriakovas sukūrė įspūdingas graviūras su Surdegio vienuolyno vaizdais.

Surdegio Dievo Motinos ikonos yra Panevėžio, Lebeniškių, Paberžės, Pskovo, Rygos ir kt. cerkvėse. Viena ikona 2011-2012 metais buvo eksponuojama parodoje Ispanijos mieste Santjago de Komposteloje. O Pskovo ikona su kitomis vertingiausiomis Rusijos ikonomis prieš keletą metų buvo vežiojama po visą Rusiją.  Jai sukurta nuostabaus grožio malda-giesmė – akatistas.

Nauja knyga labai džiaugėsi į renginį atvykusi Panevėžio rusų kultūros centro direktorė Valentina Vatutina. Ji kalbėdama  akcentavo, kad žinyne surinkta informacija turėtų padėti atkreipti dėmesį visų atsakingų žmonių  į nykstantį Surdegio kultūros paveldą. Žinoma, kad pirmiausia žinynas yra naudingas  Lietuvoje gyvenantiems stačiatikiams. Reikia tikėti,  kad knyga sudomins istorikus, religijotyros specialistus, kraštotyros darbo entuziastus, muziejininkaus, bibliotekininkus ir tuos, kuriems rūpi mūsų krašto praeitis.

V. Vatutina ir O. Janonis

Žinyno autorius O. Janonis apgailestavo, kad Surdegyje vienuolynas baigia sugriūti ir ateityje apie jį gal žinosime tik iš knygoje likusių šaltinių.

Kraštiečius V. Rimšą ir O. Janonį sveikino rašytojai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis, Pasaulio anykštėnų bendrijos sekretorė Jolanta Zabulytė, Anykščių vaikų ir jaunimo užimtumo centro vadovė Evgenija Baltronienė ir jos auklėtinės Kornelija Urbonaitė ir Neringa Dilytė. Mergaitės įteikė autoriams suvenyrus-centro simbolius ir užrašytus palinkėjimus, pavadintus „gražaus gyvenimo receptu“.

Audronė BEREZAUSKIENĖ
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Plačiau apie kitus Miesto šventės renginius...

 
 
    Atgal...