Anykštėnų biografijų žinynas

Tėvai: Karolis Skrebūnas iš Kilėviškių ir Anelė Baliukaitė-Skrebūnienė iš Kurtinių – žemdirbiai mažažemiai valstiečiai. Broliai ir seserys: Jonas Skrebūnas (1914–?), Bronislava Skrebūnaitė (1916–?), Povilas Skrebūnas (1918–1919) – mirė kūdikystėje, Zofija Skrebūnaitė (1921–?), Antanas Skrebūnas (1923–?).

Vaikystėje ir paauglystėje piemenavo. 1942 m. baigė Debeikių (Anykščių r.) šešių skyrių pradžios mokyklą. 1946–1947 m. baigė Debeikių septynmetę mokyklą, 1947–1948 m. toliau mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje. 1948 m. pavasarį susirgęs, ketverius metus nesimokė, gyveno tėvų namuose ir gydėsi.

Savarankiškai 1952–1953 m. pasiruošęs, 1953 m. pavasarį Anykščių vidurinėje mokykloje P. Skrebūnas eksternu išlaikė egzaminus ir taip baigė vidurinį mokslą. 1953–1955 m. studijavo Šiaulių pedagoginiame institute, įgijo septynmečių mokyklų mokytojo specialybę.

1955–1961 m. P. Skrebūnas dirbo Piliuonos (Kauno r.) septynmetėje mokykloje mokytoju.

Nuo 1961 m. jis gyveno ir dirbo Anykščių rajone.

1961–1965 m. P. Skrebūnas buvo Debeikių vidurinės mokyklos rusų kalbos ir literatūros mokytojas.

1962 m. jis neakivaizdžiai baigė Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo rusų kalbos ir literatūros mokytojo išsilavinimą.

1965–1966 m. P. Skebūnas dirbo Viešintų vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoju mokymui ir auklėjimui, 1966–1982 m. buvo šios mokyklos rusų kalbos ir literatūros mokytojas.

1982 m. nuo sausio iki gegužės jis trumpai dirbo Debeikių vidurinėje mokykloje rusų kalbos mokytoju, 1985–1986 m. buvo Anykščių vakarinės (pamaininės) neakivaizdinės vidurinės mokyklos rusų kalbos mokytojas, kol iš pedagoginės veiklos pasitraukė.

Senatvėje jis gyveno Kaune.

Nuo jaunystės P. Skrebūnas dalyvavo meno saviveikloje, buvo Vytauto Germanavičiaus suburto Viešintų klojimo teatro artistas, suvaidino įsimintinus, ryškaus kaimiško kolorito vaidmenis keliuose teatro spektakliuose.

Dirbdamas Viešintose, jis organizavo mokyklinę kraštotyrą, bendradarbiavo Anykščių rajono spaudoje, publikavo kraštotyrinius ir publicistinius rašinius. Jis surinko Gilvydžių ir Šilų kaimų istorines apžvalgas, kaupė ir kitas Viešintų krašto istoriją liudijančias žinias. Jo rinkinių rankraščiai saugomi Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriuje.

Susituokė 1964 m., žmona Regina Vaidotaitė-Skrebūnienė (1924–1971) – pedagogė pradinių klasių mokytoja. Liko našlys. Duktė Violeta Skrebūnaitė-? – pedagogė.

Senatvėje vėl vedė, žmona Uršulė.

Mirė 2022 m. vasario 10 d. Kaune. Palaidotas Kauno Vandžiogalos kapinėse (3 kvartalas, 15 eilė, 10 kapavietė) šeimos kape prie pirmosios žmonos ir jos artimųjų. Kapą ženklina betono teraco paminklinė kompozicija su betoniniu kryžiumi centre, kairiojoje steloje įtaisyta moters portretinė nuotrauka ir iškaltas įrašas akmens plokštėje lenkų kalba, skirtas Kotrynai Vaidotienei, dešiniojoje steloje – moters portretinė nuotrauka ir iškaltas įrašas akmens plokštėje: "A+A / Regina / Skrebūnienė / 1924.VI.1–1971.VIII.22 / Tavo / gyvenimas / mums / kelrodė / žvaigždė. / Liūdi seserys, / vyras ir duktė". Postamente įtaisytose juodo šlifuoto akmens plokštėse iškalti įrašai: "Vaidotaitė Aldona / 1926.VIII.1–1996.I.13 / Vaidotaitė Elena / 1922.IX.1–1998.II.1" ir "Skrebūnas Povilas / 1929.V.29–2022.II.10".