Kariškis, ekonomistas buhalteris

Tėvai: Povilas Vėžys (1894–1942) ir Kamilė Kalibataitė-Vėžienė (?–1967) – valstiečiai žemdirbiai. Sesuo Anelė Vėžytė (1920–?).

1917 m. spalio 28 d. Kavarsko bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas Juozapas Kvietkauskas, krikštatėviais buvo Pranciškus Purvinis ir Marijona Dedelienė, Antano Dedelos žmona iš Žvirblėnų.

1936 m. baigė Ukmergės gimnaziją. 1936–1937 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto Mechanikos skyriuje.

1938 m. J. Vėžys buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir pasiųstas mokytis į Karo mokyklą Kaune. 1940 m. rugsėjo 15 d., jau pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu, jis baigė studijas XXII absolventų laidoje ir gavo jaunesniojo leitenanto karinį laipsnį.

1940–1941 m. J. Vėžys tarnavo Raudonosios armijos 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 179-osios šaulių divizijos atskirojo pionierių bataliono būrio vadu. 1941 m. birželį, prasidėjus Antrojo pasaulinio karo veiksmams Lietuvoje, iš Raudonosios armijos jis pasitraukė ir liko Lietuvoje.

Nuo 1941 m. liepos jis tarnavo Vilniaus įgulos Inžinerijos batalione būrio vadu, vėliau Lietuvos savisaugos daliniuose.

Po Antrojo pasaulinio karo J. Vėžys dirbo Panemunėlio (Rokiškio r.) ir Ukmergės linų fabrikuose buhalteriu, buvo Ukmergės miškų urėdijos buhalteris, Ukmergės keramikos gamyklos buhalteris, kol išėjo į pensiją.

Susituokė 1941 m., žmona Valerija Butkutė-Vėžienė (1920–2012). Vaikai: Danutė Vėžytė-Dunčienė (g. 1942 m.) ir Vytautas Vėžys (1943–1987).

Mirė 2013 m. vasario 2 d. Ukmergėje. Palaidotas Ukmergės Dukstynos kapinėse (11 kvartalas, 125 kapavietė). Kapą ženklina pilko šlifuoto akmens paminklinė stela su iškaltu sūnaus portretu ir įrašais: "Vėžys Vytautas / 1943–1987 / Valerija 1920–2012 / Jonas 1917–2013" ir "Tu išvykai, galvojai grįžti, / bet kelią pastojo žiauri mirtis. / Liūdi tėvai, sesuo, artimieji".

J. Vėžio gyvenimas ir veikla pristatoma enciklopedinio žinyno "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953" 8-ajame tome (2008 m.).