Kariškis, agronomas, laisvės gynėjas, politinis kalinys ir tremtinys

Tėvai: Kazimieras Vilys (apie 1871 – ?) iš Čiukų ir Marijona Sabalytė-Vilienė (apie 1881 – ?) iš Visėtiškių – valstiečiai žemdirbiai. Buvo jauniausias vaikas šeimoje, brolis ir seserys: Uršulė Vilytė (1908–?), Aleksandras Vilys (1909–?), Faustina Vilytė-Manelienė-Mackevičienė (1911–1994) – emigrantė JAV, pedagogė ir visuomenininkė, Paulina Vilytė (1912–?), Stefanija Vilytė (1913–?) ir Ona Vilytė (1914–?). Dėdė (motinos brolis) Juozapas Sabalys (1860 – po 1937) – žemdirbys, politikas.

1915 m. gruodžio 27 d. Svėdasų bažnyčioje jį pakrikštijo vikaras Juozapas Gendrėnas, krikštatėviais buvo Juozapas Šinkūnas ir Izabelė Velaniškytė.

Baigė Kretingos pranciškonų gimnaziją.

1938 m. liepos 8 d. S. Vilys buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę ir pasiųstas mokytis į Karo mokyklą Kaune. 1939 m. rugsėjo 18 d. jis baigė mokyklą XIV aspirantų laidoje, gavo jaunesniojo leitenanto karinį laipsnį ir tęsė karo tarnybą 9-ajame pėstininkų pulke, kol 1939 m. lapkričio 21 d. buvo paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.

1939–1940 m. jis studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje (Kėdainių r.) agronomiją.

Nuo 1940 m. kovo 15 d. S. Vilys buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys.

1940–1945 m., pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu ir karo metais, jis gyveno Salose (Rokiškio r.) ir dirbo Salų žemesniojoje žemės ūkio mokykloje agronomijos dėstytoju, 1941 m. vasarą buvo Birželio sukilimo dalyvis.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje S. Vilys 1945 m. gegužės 9 d. buvo suimtas, kalintas Kėdainiuose, nuo 1946 m. birželio 29 d. – Vorkutlage (Komija, Rusija), vėliau Minlage (Komija, Rusija). 1947 m. vasario 1 d. Ypatingasis pasitarimas nuteisė jį 6 metams lagerio ir 5 metams tremties.

Po kalinimo lageryje nuo 1951 m. gegužės 10 d. jis gyveno tremtyje Motygine (Uderėjaus r., Krasnojarsko kr., Rusija), dirbo Grebino tarybiniame ūkyje. Iš Lietuvos atvykus žmonai su sūnumi, nuo 1954 m. jis gyveno tremtyje su šeima. 1955 m. lapkričio 23 d. paleistas iš tremties, 1956 m. jis grįžo į Lietuvą, įsikūrė ir gyveno Kaune.

Buvo vedęs, žmona Julija Kvedaraitė-Vilienė (1914–1993). Liko našlys. Sūnus Jonas Steponas Vilys (g. 1945 m.) – mokslininkas inžinierius metalurgas, inžinerijos pedagogas.

Mirė 1995 m. Kaune. Palaidotas Kauno Karmėlavos kapinėse (25 kvartalas, 6 eilė, 27 kapavietė). Kapą ženklina rusvai pilko šlifuoto akmens paminklinė stela su kryžiaus bareljefu ir iškaltu įrašu: "Julija Vilienė / 1914 / 1993 / Steponas Vilys / 1915 / 1995".

S. Vilio gyvenimas ir veikla pristatoma enciklopedinio žinyno "Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953" 8-ajame tome (2008 m.).