Anykštėnų biografijų žinynas

Tėvai: Levas Bekeras (1960–2005) – inžinierius, tautodailininkas keramikas, ir Lina Liepaitė-Bekerienė (g. 1961 m.) – pedagogė, dailininkė keramikė. Augo trijų vaikų šeimoje, buvo vyriausia. Sesuo Marija Bekeraitė (g. 1987 m.), brolis Adomas Bekeras (g. 1993 m.).

Tėvams persikėlus, nuo 1987 m. užaugo sename Bistromo dvare-vandens malūne Kurklių I kaime (Anykščių r.). Mokėsi Kurklių (Anykščių r.) Stepono Kairio vidurinėje mokykloje, 2004 m. baigė Anykščių Antano Vienuolio gimnaziją. 2004–2010 m. studijavo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, įgijo fizikos ir astronomijos magistro išsilavinimą.

2012–2018 m. Potsdamo (Vokietija) universiteto Leibnizo astrofizikos institute ji baigė doktorantūros studijas, nagrinėdama besisukančių galaktikų astrofiziką, taikant pažangius statistinius tyrimų metodus. Naudodama integralinio lauko spektroskopijos (IFS) stebėjimų duomenis iš tarptautinės CALIFA programos, ji matavo ir analizavo įvairių morfologinių tipų galaktikų žvaigždžių greičių laukus bei apskritiminius greičius.

Potsdamo universitete ji parengė ir 2018 m. apsigynė disertaciją "Distribution functions of rotating galaxies" ("Besisukančių galaktikų pasiskirstymo funkcijos"), yra fizinių mokslų, astrofizikos daktarė.

Grįžusi į Lietuvą, 2018–2020 m. S. Bekeraitė kaip laisvai samdoma mokslininkė, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto mokslininkais, gilinosi į geologijos ir evoliucinės biologijos duomenis, rengė tarpdisciplininį projektą, kurį pateikė kaip paraišką podoktorantūros stažuotės konkursui Lietuvos mokslo tarybai.

Laimėjusi konkursą, 2020–2022 m. S. Bekeraitė atliko mokslinę stažuotę Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geologijos ir mineralogijos katedroje, vykdydama projektą "Daugialypis evoliucinis sausumos faunos atsakas į biotinius ir abiotinius veiksnius kainozojaus eroje: tikimybinis priežastingumo ryšių tyrimas" (darbo vadovas doc. Andrejus Spiridonovas). Europos socialinio fondo lėšomis finansuoto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip per pastaruosius 66 milijonus metų sausumos žinduoliai bei kiti gyvūnai reagavo į didžiuosius klimato pokyčius, ekosistemų lūžius bei vidinius biologinius veiksnius, pasitelkiant pažangius tikimybinius (Bajeso) modelius.

Nuo 2022 m. iki šiol S. Bekeraitė yra Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto mokslo darbuotoja.

Jos mokslinių interesų sritis – paleontologija, žinduolių evoliucija, priežastingumas, Bajeso statistika ir Bajeso tinklai. Astrofizikos srityje sukauptas žinias ji taiko paleontologijos ir žinduolių evoliucijos srityse.

S. Bekeraitė prisideda prie tyrimų bei praktinių užsiėmimų, kuriuose gyvybės mokslų (biologijos ar genetikos) metodai susiejami su fosilijų (tokių kaip konodontai) analize bei anglies datavimu.

Nuo 2022 m. ji yra Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytoja, asistentė. Ji dėsto biostatistiką, duomenų analizę ir matematinių metodų taikymą gyvybės moksluose, skaito paskaitas ir konsultuoja studentus gyvybės evoliucijos, žinduolių bendrijų kitimo bei klimato ar biotinių veiksnių analizės temomis.

Nuo 2021 m. ji paskelbė per 10 mokslinių straipsnių (su kitais autoriais) recenzuojamuose leidiniuose.

Nuo 2017 m. S. Bekeraitė yra viešosios įstaigos "Šviesos kūgiai" (moksliniai tyrimai ir projektavimas) direktorė.

Nuo 2024 m. ji yra uždarosios akcinės bendrovės "Elarionas" (elektroninė įranga ir jos dalys) bendrasavininkė ir vadovė.

Laisvalaikį skiria Kurklių kraštui pažinti ir tyrinėti.