Tėvai: Povilas Baronas (1880–1936) ir Marijona Dūdaitė-Baronienė (1884 – po 1960) – žemdirbė, 1947–1960 m. tremtinė Tomsko srityje. Broliai: Petras Baronas (1914–?) ir Juozas Baronas (1923–2000) – žemdirbys, 1945–1964 m. politinis kalinys ir tremtinys. Sūnėnas (brolio Juozapo sūnus) Petras Baronas (g. 1959 m.) – verslininkas, kaimo turizmo sodybos "Barono vila" Butėnuose savininkas.

Tėvams grįžus ir Rusijos, nuo 1921 m. užaugo ir gyveno Butėnuose (Anykščių r.).

Sulaukęs šaukiamojo amžiaus, P. Baronas buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, tarnybą baigė kaip puskarininkis.

Grįžęs iš kariuomenės, jis gyveno su tėvais. Tėvui anksti mirus, kaip vyriausias sūnus paveldėjo 18 hektarų ūkį ir jame ūkininkavo.

Nepriklausomoje Lietuvoje iki 1940 m. P. Baronas buvo renkamas Butėnų kaimo seniūnu. 1941 m. birželį jis buvo tarp svėdasiškių sukilėlių, pasipriešinusių sovietiniams okupantams ir juos išvijusių.

Vokiečių okupacijos metais 1941–1944 m. P. Baronas ir vėl buvo Butėnų kaimo seniūnas.

Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje 1944 m. jis pasitraukė į pogrindį, palikęs šeimą, ėmė slapstytis ir išėjo partizanauti, daugiausiai gyveno bunkeriuose Šimonių girioje.

1945 m. sutelkęs laisvės kovotojų būrė, 1945–1948 m., iki gyvenimo pabaigos, P. Baronas buvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žalgirio būrio vadas.

1948 m. vasarą per nelemtą atsitiktinumą (kitų šaltinių duomenimis – tyčia) jis buvo kito laisvės gynėjo peršautas ir sunkiai sužeistas, kreiptis legalios medicininės pagalbos negalėjo.

Buvo vedęs, žmona Marija Baronienė (1907–2002) – žemdirbė, nuo 1945 m. politinė kalinė ir tremtinė. Sūnūs: Antanas Baronas (g. 1935 m.), Vladas Baronas (g. 1937 m.), Albertas Baronas (g. 1939 m.) – mokslininkas istorikas kultūrologas, Stasys Baronas (g. 1941 m.) ir Algimantas Baronas (g. 1943 m.). Visi penki sūnūs su močiute Marijona Baroniene 1947 m. gruodžio 30 d. buvo ištremti į Čerdatus (Zyrianskojės r., Tomsko sr., Sibiras, Rusija), tremties sąlygomis gyveno iki 1958–1960 m.

Mirė 1948 m. rugpjūčio 31 d. (kitų šaltinių duomenimis – rugsėjo 7 d.) slėptuvėje Šimonių girioje, nepasveikęs po sužeidimo. Buvo palaidotas Šimonių girioje, Lietuvos atgimimo metais perlaidotas Sliepšiškio kaimo (Anykščių r.) kapinėse.

Butėnuose (Anykščių r.) pastatytas Šv. arkangelo Mykolo stogastulpis, skirtas P. Baronui-Briedžiui ir kitiems Butėnų partizanams (autorius – tautodailininkas Vladas Gaidys, mecenatai – Rūta ir Petras Baronai, 2015 m.).

Paminkle Svėdasų krašto partizanams "Laisvės vartai" (2025 m.) įrašyta ir P. Barono-Briedžio pavardė.