Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2024-08-16   Jaunas vairuotojas, motociklininkas ir geriausias gaisrininkas
 
 

Guvus, devintą dešimtį bebaigiantis Anykščių miesto gyventojas Antanas Čiukšys pašnekintas džiugiai atvėrė vartus į turtingą savo gyvenimą istoriją. Į pasakojimus suguldė metus nuo pat vaikystės, paauglystės dienų Kurklių krašte, išpasakojo didį gyvenimo virsmą, kuomet įgijo teises vairuoti automobilius bei motociklus, apie tarnybos gaisrininku romantiką.

Antanas Čiukšys prie savo legendinio motociklo „JAWA“ 2024-ųjų vasarą. R. Guobio nuotrauka.

Juk jis tapo geriausiu respublikoje gaisrininku, įsigijo pirmąjį mieste motociklą „JAWA“, tapo pirmuoju maršrutinio miesto autobuso vairuotoju, patyrė daug įdomybių. Žmogus legenda, gyvenantis šalia mūsų, ne tik labai įdomiai pasakoja apie tai, ką per netrumpą gyvenimą patyrė, bei pasiryžęs senoviniu autobusu, jei jį pavyktų kur gauti, dar nors kartą anykštėnus pavežioti.

Mano nuosaikusis pašnekovas Antanas Čiukšys gimė tolimais 1935 metais Vildžiūnų kaime, Kurklių parapijoje, o būdamas trejų metų kartu su tėvais persikėlė į jaukų Kurklių vienkiemį, visai šalia miestelio. Ten buvo puikūs trobesiai, skardiniai stogai, gražių medžių, o tėtis Tomas Čiukšys garsėjo kaip puikus ūkininkas. Jis ne tik sumaniai šeimininkavo savo beveik valako dydžio ūkyje, bet mėgo ūkininkavimo temomis pasikalbėti, sėkmingo ūkio puoselėjimo paslaptimis pasidalyti, dažnai patardavo jaunesniems, ne tiek patyrusiems kaimynams.

Antanas buvo šeimoje jauniausias, mat tiek tėvelis turėjęs penkis vaikus, tiek du auginusi motina, – abu buvo našliai. Žemės ūkyje – 21 hektaras, nors ji ir prie žvyro, bet viskas labai gerai užaugdavo, ypač bulvės: kai kurios sverdavo net po kilogramą. Mat sumaniai taikydavo tuomet išplitusią sėjomainą, tręšė ne tik organinėmis, bet ir mineralinėmis trąšomis.

Reto darbštumo ir motina, ko gero, pati geriausia audėja plačioje apylinkėje.

Kurklių mokykla veikė naujuose, tarpukariu pastatytuose rūmuose netoli kapinių, šalia Viliaudiškio malūno. Dirba labai pasišventę mokytojai. Ypatingai fizinio lavinimo bei šokių mokytojas Petras Repečka, kurio išlavinti septintokai parengė kompoziciją „Jūrininkų šokis“, įpynę ir baleto elementų. Net du vyrukus pakvietė mokytis į baleto mokyklą Vilniuje. Antanas kažkaip nepanoro, o Zenonas Zukas ten tiek prasilavino, kad vėliau šoko Didžiajame teatre Maskvoje.

O Antanas norėjo tapti traukinio mašinistu, po to važiavo stoti į jūreivių mokyklą Klaipėdoje, tačiau ten tuomet kažkodėl priėmė tik berniukus našlaičius. Vos neįstojo į Švenčionėlių žemės ūkio technikumą mokytis agronomu. Intensyviai sportavo: bėgiojo, ypač mėgo pratimus ant skersinio, lygiagrečių, tad išsiskyrė savo ypatinga jėga bei miklumu. Ir tos savybės pagelbėjo įkopti į aukščiausius medžius, bažnyčių bokštus – visur, kur reikia didesnės fizinės jėgos bei ištvermės. Tuo pat metu mokėsi Kavarsko vidurinėje mokykloje.

Plačiau – Raimondo Guobio pasakojime...

 
 
    Atgal...