Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2026-03-06   60 metų kartu – „kaip dešimt minučių po vandeniu“
 
 
Kovo 5 dieną vieni ištikimiausių „Anykštos“ skaitytojų Laimė ir Jonas Bražiūnai paminėjo gražų jubiliejų – jau šešias dešimtis metų pora gyvena drauge.



Šitiek metų praėjo, J. Bražiūno teigimu, „kaip dešimt minučių po vandeniu – panėriau, išnėriau ir štai šešiasdešimt metų. Taip ir pasakiau mus aplankiusiam kunigui.“

„Anykštą“ pora skaito dar nuo tada, kai ji vadinosi „Kolektyvinis darbas“, yra gavę ir dovanų už prenumeratą. J. Bražiūnas sakė laikraštį perskaitantis nuo pradžios iki galo, ypač jam patinka anekdotai, o L. Bražiūnienė prisipažino ne visada spėjanti viską perskaityti. Atėjus į svečius ant L. ir J. Bražiūnų stalo buvo sudėti net keli laikraščio „Anykšta“ numeriai, kuriuose – sveikinimai porai gimimo dienos, jubiliejų proga. Viename laikraštyje – ir sveikinimas su 50-osiomis vestuvių metinėmis – jau tuomet šis jubiliejus atrodė labai didelis.

„Labai greitai tie metai praėjo. Šitam kalne, kai 1968 metais kraustėmės gyventi, buvom antri – nei vieno namo nebuvo, tik pieva. Patys namą pasistatėm, labai daug dirbom, – pasakojo 83-ejų metų Jonas ir greit tokio pat amžiaus sulauksianti Laimė, Eglėkalnio gatvėje gyvenantys beveik 60 metų. – Net šulinį patys išsikasėm. Buvo labai sunki pradžia.“

Laimė ir Jonas Bražiūnai susituokė 1966 metų kovo 5 dieną, vos po keturių mėnesių draugystės.

„Dirbau „Transporte“, mašiną gauti buvo lengva, malkų gavom, iš malkų sukalėm būdą kibiram sudėti. Ir viskas. Kartu kasėm pamatą, pinigų nebuvo, medžiagų nebuvo, reikėjo po plytą vežtis. Buvo didelis privalumas, kad turėjom mašiną, nes, būdavo, medžiagų atsiranda, o nėra kuo parsivežti“, – gyvenimo pradžią Anykščiuose prisiminė iš Svėdasų kilęs J. Bražiūnas, nuotaką į mūsų kraštus parsivežęs iš Ukmergės.

„Aš iš viso nieko neturėjau, nuoga plika atėjau. Buvau tremtinė. Jono tėvai padėjo, o mano tėvai Ukmergėje patys statė – iš tremties su penkiais vaikais grįžę, į savus namus neįėjo. O kai namus atidavė, juos iš karto sudegino. Tremty buvom 2 metus, ištrėmė, kai man buvo 6-eri“, – pasakojo L. Bražiūnienė, o J. Bražiūnas pridūrė, jog anuomet į „bagotystę“ niekas nežiūrėjo.
„Dar anksčiau tai jaunoji turėdavo turėti kraitį. Ir aš tebeturiu savo jaunosios „kraitį“ – mažytį „čemodaniuką“, – juokėsi ponas Jonas, o L. Bražiūnienė „išdavė“, jog lagaminėlyje buvo Jono baltiniai ir medžiaga sesers suknelei.
 
 
    Atgal...