Kaimas Svėdasų seniūnijoje už 1 kilometro į pietus nuo Svėdasų, kitapus Alaušo ežero. Ribojasi su Svėdasais, Butėnų, Grikiapelių, Šlapiašilio ir Palaukiškių kaimais, Grikiapelių mišku, yra abipus krašto kelio Utena–Kupiškis.

Yra 13 gyventojų (2001 m.), 5 gyventojai (2011 m.). Priklauso Butėnų seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

XX a. pradžioje kaime kūrėsi Svėdasų miestelio gyventojų vienkiemiai.

Nuo 1949 m. kaimas priklausė "Alaušo" kolūkiui, vėliau, stambinant ūkius, nuo 1951 m. – "Raudonojo spalio", nuo 1954 m. – K. Vorošilovo vardo (nuo 1957 m. – Svėdasų) kolūkiams, kol 1992 m. ūkis iširo.

Sausalaukės kaimo teritorijoje 1979–1980 m. buvo pastatytas Svėdasų tarpūkinės gyvulininkystės įmonės pastatų kompleksas – 12 tūkst. vietų kiaulidės bei pagalbinės ir administracinės patalpos. XX a. pabaigoje ši įmonė buvo didžiausia gyvulininkystės įmonė Anykščių rajone. Po 1990 m. ji buvo pertvarkyta į Svėdasų valstybinę gyvulininkystės įmonę, o 1992 m. ją privatizavus kiaulininkyste toliau vertėsi akcinė bendrovė "Vosinta", dabar – uždaroji akcinė bendrovė "Anykščių Vosinta". Po privatizavimo įmonė buvo įrengusi mėsos perdirbimo cechą, kuriame gamino rūkytus mėsos gaminius iš vietinės kiaulienos, vėliau akcininkų sprendimu gamybą nutraukė. Veikia kiaulių skerdykla, įrengti atviri srutų rezervuarai. Įmonės vadovais dirbo: 1980–1985 m. – Danielius Pocius, 1985–2006 m. – Rolandas Paltinas.

Sausalaukės kaime veikia Valentino ir Romualdo Repšių įsteigta asociacija Euroskeptikų klubas (nuo 2005 m.).

Tėvų sodybvietėje kaimo pakraštyje Juozas Valunta pastatė medinį ornamentuotą kryžių.

Šiauriniame kaimo pakraštyje, priešais Svėdasų parapijos kapines, įrengtas Svėdasų krašto partizanų memorialas, skirtas antrosios sovietinės okupacijos laisvės kovų dalyviams pagerbti (idėjos autorius Vladas Pajarskas, mecenatas Petras Baronas, architektas Andrius Marma, 2025 m.), jame įamžintas 183 laisvės kovotojų atminimas.

Sausalaukėje 1931 m. gimė ekonomistas prekybininkas Stasys Gavenavičius, 1937 m. – mokslininkas bibliografas Romualdas Vytautas Rimša, 1954 m. – ekonomistė Regina Ardavičiūtė-Jasinevičienė ir pedagogė Danguolė Karūžaitė-Šedienė, 1961 m. – pedagogė ir kultūros organizatorė Jonas Zobarskaitė-Gutmanienė.