Rugpjūčio 26 dieną siauruko sąstatas iš šešių keleivinių vagonų ir trijų platformų, prikrautų dviračių, iš Panevėžio stoties išvyko į LATAVOS KRAŠTĄ...

Siaurojo geležinkelio administracija šiais metais suformavo ir pradėjo vartoti šį terminą, kuris įvardija vaizdingą ir patrauklią vietovę, esančią šiauriau siaurojo geležinkelio tarp Anykščių ir Troškūnų. Čia šaltiniai ir gruntiniai vandenys, susilieję į srovę, suformuoja Latavos upelę. Latavos kraštas išsiskiria nepaprastai vaizdingu kraštovaizdžiu: kalvomis, pušynais, slėniais, senkapių kalneliais, klestėjusių dvarviečių parkų likučiais. Visą šį jaukų kamerinį kraštovaizdžio bangavimą dar kartą pervingiuoja balti vieškelėliai ir laukų keliukai, kuriais patogu keliauti dviračiais.

Latavos kraštas, kuris driekiasi per Troškūnų ir Andrioniškio parapijas ir seniūnijas, yra istoriškai reikšmingas. Manome, kad būtent šioje erdvėje susitinka senosios Lietuvos žemės: Aukštaitija, Sėla ir Nalšia. Latavos kraštas prisišliejęs prie siaurojo geležinkelio Latavos mišku ir Pagojės kaimeliu. Parengę maršrutą, pakvietėme dviratininkus jį apvažiuoti.

Siaurukas iš Panevėžio stoties išvyko nevėluodamas. Kelionės metu kartu su Panevėžio klubo "Dviračiai" pirmininku Alfonsu Barausku perėjome visus traukinuko keleivinius vagonus, pasveikinome iškylautojus, priminėme taisykles, kurių būtina laikytis, keliaujant dviračiais.

Pirmasis sustojimas – Bajoriškių stotelėje, čia apžiūrėjome kuklią kryždirbio A. Petrulio koplytėlę medyje. Tai pirmasis sakralinio meno pavyzdys siauruko pakelėje, keliaujant iš Panevėžio Anykščių link. Tądien būdamas iškylos gidu, papasakojau keliautojams šios koplytėlės šventojo Jėzaus Nazaretiečio vaizdavimo tradiciją ir tokių kūrinių misiją.

Kitose stotelėse iš traukinuko išlipo maldininkai. Surdegyje – stačiatikių bendruomenės narės, apie dvidešimt moterų, kurios keliavo į buvusį Surdegio vienuolyną. Ten profesorius Osvaldas Janonis pristatė Surdegio stačiatikių vyrų vienuolyno istoriją, buvo paminėtas mūrinės  cerkvės 200 metų jubiliejus, melstasi prie stebuklingos Dievo Motinos ikonos.

Troškūnų stotelėje išlipo keliautojai į Troškūnų Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės atlaidus bei kartu vykę orkestro "Aukštyn" muzikantai su vadovu Lietuvos pučiamųjų instrumentų asociacijos pirmininku Remigijumi Viliu. Orkestrą į Troškūnus pakvietė Siaurasis geležinkelis atlaidų programai praturtinti.

10 val. 30 min. siauruko sąstatas sustojo atnaujintoje Pagojės stotelėje. Iš čia apie 100 keliautojų pradėjo Latavos krašto apvažiavimą dviračiais.

Pirmiausia, riedėdami keliu Nr. 175 Andrioniškio link, apsistojome Rimanto ir Žibutės Butėnų  sodyboje. Tai – vienintelė vieta, kur pakeliui galima apžiūrėti Latavos upelę. Čia pristačiau vietovardžius ir išvardijau objektus, kuriems savo vardą padovanojo Latava: pradedant Latavos kaimu ir baigiant Lietuva. Iškylautojai nusileido į upės slėnį, vieni stebėjo srovę, klausėsi jos almėjimo, kiti lietė, šlakstėsi Latavos vandeniu.

Įveikę dar porą kilomentrų brandaus Latavos miško, kilome į Palatavio piliakalnį – XIII a. piliavietę kur galbūt ir buvo karūnuotas pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas ir jo žmona Morta. Čia nuo 2006-ųjų kasmet liepos 6-ąją Siaurasis geležinkelis pakviečia į Karalių valandą.

Takeliais įveikę dar keletą kalvelių ir slėnių, pasiekėme senąjį vieškelį, jungusį čia buvusius kaimelius. Kai kurių kaimų jau nebėra, likę tik jų vardai, aukščiausi senkapiai, kuriuos ženklina Anykščių krašto kryždirbių stogastulpiai, prarečiui kyšo sodybų stogų kraigai.

Apvažiavome šias vietas, kur papasakojau šventųjų, saugančių senkapius,  istorijas. Lankėmės Bareišiuose, kur stovi Šv. Jonas Nepomukas, Karčiuose – Jėzus Nazaretietis, Kiaušagalyje – Sopulingoji, Pienagalyje – Motinėlė, Latavėnuose – Šv. Pranciškus Asyžietis.

Tarp Kiaušagalio ir Pienagalio – senovinė Kruopių sodyba. Šeimininkai pakvietė iškylautojus kopti į laumių kalnelį. Užkopėme – pasirodo, čia  nuo seniausių laikų laumės puotas rengia: gvelbia iš Kiaušagalio kiaušinius, iš Pienagalio – pieną ir čia viską susinešusios puotauja.

Laumių mes nematėm, tačiau vietos bendruomenė ant šio kalnelio mus sutiko su sūriais, kiaušiniais, obuoliais, medumi ir šypsenomis, o legendą priminė maloni bendruomenės pirmininkė Daiva Kruopienė. Čia pasivaišinome, pasistiprinome atsivežtais užkandžiais, pailsėjome.

Tęsdami kelionę, aplankėme Jono Okuličiaus dvarvietę. Karti tiesa, kad iš taip neseniai klestėjusio dvaro šiandien likęs tik ūksmingas šimtamečių liepų belvederis, tas pats belvederis, kuriuo 1933 metais į Šiaulių Aušros muziejų buvo išgabenta Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių portretų kolekcija, saugota J. Okuličiaus dvare. Po kelių valandėlių Troškūnų stotelėje iškylautojai galėjo apžiūrėti šios kolekcijos  reprodukcijas.

Pakeliui į Troškūnų bernardinų vienuolyną sustojome Samarakėlių kaime, kur šalia vieškelio maža atminimo lentelė, benykstantis šulinys ir alyvų kerai primena čia buvus namus, kur gimė ir augo garsus panevėžietis – muzikas, pedagogas, kompozitorius ir muzikos projektų iniciatorius Mykolas Karka.

Troškūnų vienuolyno kieme iškylautojų laukė orkestro "Aukštyn" koncertas. Nepaisydami geros fizinės iškrovos, daugybė dviratininkų nenusėdėjo ant suolelių ir ėmė šokti, strykčioti iš džiaugsmo, sekdami orkestro muzikantų grandinėlę. Puikiai atliktus kūrinius lydėjo katutės, visi buvo sujaudinti šio kelektyvo muzikavimo ir jaunatviškumo. Orkestras "Aukštyn" padovanojo iškylautojams tikrą džiaugsmo bangą! Beje, šis koncertas ir muzikavimas per Šv. Mišias buvo filantropinė orkestro dovana – už tai visi likome giliai dėkingi vadovui Remigijui Viliui.

Kai pasiekėme Troškūnų stotelę ir pradėjome krauti dviračius į siauruko platformas, pradėjo lynoti. Kaip iškylos dalyviams buvo žadėta, senoji stotelė juos sutiko su šviežių mėtų arbata, sausainiais, ekspozicijomis, daugybe šviesų. Seniai ši XIX a. medinė keleivių priebėga tokio keleivių antplūdžio nebuvo regėjusi!

Grįžome į Panevėžį kiek pavargę ir dėkingi Latavai už nuostabius įspūdžius. Mintyse pulsuoja klausimas: ką  galime gero padaryti Latavos kraštui? Labiau pamilti ir mylėti.

Bilietai į šią iškylą kainavo: važiuojant II klase – 14 litų, I  klase – 24 litus. Iškylos trukmė – 10 val., dviračiais nuvažiavome 25 kilometrus.

Gintaras KERBEDIS
Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius