PAŠVENTUPYS
  Gretimos vietovės:
ANYKŠČIAI | AŽUOŽERIAI | ŠEIMYNIŠKIAI |

2022-02-16   |   Spausdinti

Kaimas Anykščių seniūnijoje už 3 kilometrų į pietvakarius nuo Anykščių. Ribojasi su Šeimyniškių ir Ažuožerių kaimais bei Anykščių miestu, įsikūręs Šventosios upės dešiniajame krante. Rytiniu kaimo pakraščiu palei Šventosios upę driekiasi Pašventupio ir Peniankų miškai.

Yra 14 sodybų – 51 gyventojas (2000 m.), 83 gyventojai (2001 m.), dalį kaimo teritorijos perdavus Anykščių miestui – 12 gyventojų (2011 m.). Priklauso Vikonių seniūnaitijai (nuo 2009 m.).

1923 m. Pašventupio I kaime buvo 6 sodybos – 35 gyventojai, II kaime – 7 sodybos, 38 gyventojai.

1949 m. kaimas buvo įjungtas į kolūkį, vėliau priklausė Ažuožerių sodininkystės tarybiniam ūkiui, Ažuožerių sodininkystės kolūkiui, kol šis 1992 m. iširo.

Priklauso Anykščių parapijai. Senosios kaimo kapinės neveikiančios.

Apie 1 km į pietvakarius nuo Anykščių, į rytus nuo Pašventupio kaimo yra archeologijos paminklas – Pašventupio pilkapynas. Manoma, kad čia buvo senovės gyvenvietė. Sampilai nuarti, yra 4 pilkapių liekanos.

Valstybės saugomas kultūros paveldo objektas (nuo 2000 m., kodas 1899), gamtos ir geologijos paminklas (nuo 1964 m.) ir archeologijos paminklas (nuo 1972 m., AR110), gamtos paveldo objektas (nuo 2005 m., identifikavimo kodas 0310100010005)  Pašventupio mitologinis akmuo (akmuo Puntuko brolis) yra Anykščių girininkijos 302 kvartalo 21 sklype, Peniankų miške, į rytus nuo kaimo, tarp Pašventupio ir Šeimyniškių kaimų, į Šventąją įtekančio Patiliškio upelio krante netoli jo žiočių. Tikslus jo dydis nėra nustatytas, nes akmuo giliai įsmukęs į žemę, kyšo tik jo viršus įskilusiu kraštu, siluetas primena pražiotus fantastinio žvėries nasrus. Matomas akmens ilgis 5,94 metro, plotis 4,7 metro, jis iškilęs virš žemės 1,85 metro, didžiausia apimtis 18,57 metro. Granito luitas ledynų buvo atvilktas iš Skandinavijos trečiojo Lietuvos apledėjimo laikotarpiu – žymiai seniau, nei Puntukas, pagal kilmę jis galėjo būti aukštų kalnų uolienos dalis. Pasakojama, kad prie šio akmens buvusi senovės lietuvių šventykla. XX a. tarp vietinių gyventojų buvo minima ir iš dangaus nukritusio ugnies kamuolio, giliai įsmegusio į žemę, versija.

Valstybės saugomas hidrogeologijos paminklas (nuo 1964 m.) ir gamtos paveldo objektas (nuo 2005 m., identifikavimo kodas 0310300010004) Karalienės liūnas yra užpelkėjęs šaltinis Anykščių girininkijos 10 kvartalo 4 sklype prie Pašventupio kaimo, dešiniajame Šventosios krante 62,5 metro virš jūros lygio. Liūnas užima 0,14 hektaro plotą, yra apie 45 metrų ilgio, iki 30 metrų pločio, gylis siekia 6–7 metrus. Šaltinis ypatingas tuo, kad jis atsiveria Šventosios senvagėje, trykšta 1–2 litrai vandens per sekundę (apie 135 kubinius metrus vandens per parą). Vanduo gėlas, kalcio magnio natrio hidrokarbonatinis, mineralizacija 350–400 miligramų litre. Vandens perteklius iš Karalienės liūno nuteka upokšniu į senvagę Šventosios slėnio žemesnėje terasoje. Vasarą Karalienės liūno paviršius pasidengia plūduriuojančia augalija. Iš liūno nutekančio vandens temperatūra siekia 9,5 laipsnius (1990 m. rugpjūčio 14 d. duomenys). Karalienės liūnas kaip lankomas objektas pasiekiamas nuo Puntuko akmens pėsčiųjų tiltu per Šventąją ir pėsčiųjų taku.

Pašventupyje 1887 m. gimė politikas ir savivaldos organizatorius Antanas Rimkus, 1918 m. – muzikantas armonikierius Klemensas Luščiauskas, 1936 m. – pedagogė ir literatė Janina Meškauskienė, 1966 m. – inžinierius ir savivaldos organizatorius Rolandas Janickas.