Registruotiems vartotojams
   vartotojas
   slaptažodis
 


Rodyti daugiau
 
2026-11-19   Tyliai rusenanti ugnis: Anykščiuose pagerbtas rašytojo ir žurnalisto Vygando Juozapo Račkaičio atminimas
 
 
2026 m. lapkričio 14-ąją Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos salėje įvyko šilta ir prasminga rašytojo, žurnalisto, vertėjo, kraštotyrininko bei visuomenės veikėjo Vygando Juozapo Račkaičio (1939–2025) atminimo popietė.
Renginyje gausiai susirinkę jo kolegos, bičiuliai, knygų gerbėjai bei anykštėnai prisiminė kūrėjo gyvenimo kelią ir nuopelnus kraštui, išvydo unikalius archyvinius vaizdo įrašus bei susipažino su naujais jo atminimui skirtais leidiniais.

Jautrią renginio nuotaiką nuo pat pirmųjų akimirkų sukūrė kanklių muzika – susirinkusiuosius pasveikino Agotos ir Barboros Siniakovaičių duetas. Popietės eigą profesionaliai ir šiltai moderavo mokytoja Dangira Nefienė bei muziejininkas Antanas Verbickas.

Renginio vedėjai

Žurnalistinis darbas, cenzūra ir vertėjo talentas

Rimantas Povilas VanagasĮžanginį žodį tarė rašytojas Rimantas Povilas Vanagas, pasidalijęs įžvalgomis apie V. Račkaičio asmenybę ir kūrybinį palikimą. Jis prisiminė ano laikotarpio žurnalistinio darbo sunkumus bei cenzūrą, tačiau kartu pasidžiaugė įspūdingu kolegos indėliu į literatūros vertimus.

„Rajono sąlygomis, rajono laikraščio aplinkoje Vygandas dirbo su savimi, bet galvojo ne apie save. Tokias knygas išversti – to galima tik pavydėti“, – pabrėžė R. P. Vanagas.

Šalia intensyvaus redakcinio darbo V. Račkaitis išties nuveikė didžiulį vertėjo darbą: nuo septintojo iki dešimtojo dešimtmečio iš bulgarų bei rusų kalbų jis išvertė ir išleido daugiau nei tuziną įvairių žanrų knygų – nuo pasakų vaikams, nuotykių ir fantastinių romanų iki klasikinių apysakų bei novelių rinkinių.

Archyviniai kadrai: gyvas kūrėjo balsas

Atminimo popietės metu renginio dalyviai turėjo galimybę vėl išgirsti gyvą paties Vygando Račkaičio balsą ir pamatyti jį archyviniuose vaizdo siužetuose, kuriuose užfiksuoti svarbiausi jo veiklos etapai.

Vaizdo siužete apie knygos „Latavos etiudai“ pristatymą Anykščių viešojoje bibliotekoje 2001 m. buvo priminta, kaip rašytojas bendravo su skaitytojais ir kaip gyva publikos reakcija įkvėpdavo jį naujiems kūriniams.

Archyviniuose kadruose iš Liudvikos Didžiulienės-Žmonos „Raštų“ pirmojo tomo pristatymo 1997 m. buvo prisimintas vienas reikšmingiausių V. Račkaičio ir Mildos Telksnytės bendrų darbų – 1996–1998 m. išleistas dviejų tomų rinkinys, pirmą kartą susisteminęs pirmosios lietuvių moters beletristės kūrybinį bei epistolinį palikimą.

Vaizdo archyve išlikusi rašytojo kalba 1991 m. sausio 13-ąją Anykščių miesto centre priminė V. Račkaičio pilietinė laikyseną ir aktyvų vaidmenį, atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir telkiant bendruomenę lemtingais šaliai momentais.

Prisiminimai apie kolegą ir kūrėją

Aloyzas JanušisŠiltais prisiminimais apie kartu Anykščių krašto labui nuveiktus darbus dalijosi kraštotyrininkė, buvusi žurnalistė Romalda Bražėnienė, žurnalistas ir fotografas Jonas Junevičius bei fotomenininkas Aloyzas Janušis.

Jautriai ir su didžiule pagarba prisimindama buvusį bendradarbį Anykščių rajono laikraščio „Kolektyvinis darbas“ (dabar – „Anykšta“) redakcijoje, R. Bražėnienė kalbėjo: „Yra žmonių, kuriuos sutinkame savo gyvenimo kelyje, ir yra žmonių, kurie tame kelyje pasilieka visam laikui. Net ir tada, kai jų nebėra šalia. Jie pasilieka mūsų atmintyje kaip tyliai rusenanti ugnis, kurią užpustyti gali laikas, bet užgesinti – ne.“

Ji priminė susirinkusiesiems pagrindinius V. Račkaičio biografijos faktus, kad nuo 1963 metų iki pat gyvenimo pabaigos jis gyveno, dirbo ir kūrė Anykščiuose, kurie tapo pagrindiniu jo įkvėpimo šaltiniu. 1963–1987 metais V. Račkaitis dirbo „Kolektyvinio darbo“ redakcijoje – iš pradžių vadovavo skyriui, o vėliau daugiau nei dvidešimtmetį ėjo atsakingojo sekretoriaus pareigas. Tuo metu jis aktyviai domėjosi gamtos įvairove, kultūros paveldu bei paminklais, šiomis temomis rengė ištisus publikacijų ciklus.

Romalda BražėnienėR. Bražėnienė pasidalijo ir savo mintimis apie jo kūrybą: „Skaitydama Vygando kūrinius vis iš naujo pajusdavau jo jautrumą. Ypač įsiminė etiudai, „Devynžiedė“. Atrodė, kad autorius ne tik pasakoja istoriją, bet ir atveria langą į pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus, kiekvienas prisiminimas turi savo vietą. Jo knygos – „Miško etiudai“, „Latavos etiudai“, „Palauk, žeme“, „Ein saulelė aplink dangų“ – yra tarsi skirtingi langai į tą patį pasaulį: į žmogaus ir gamtos bendrystę, į laiko tėkmę, į gimtosios žemės grožį.“

Literatūroje V. Račkaitis išties išsiskyrė jautriomis lyrinėmis prozos miniatiūromis ir eilėraščiais. Jo verlibru parašytoje meditatyvinėje lyrikoje gamta tampa sudvasinta erdve, kurioje lyrinis subjektas gilinasi į vidinį pasaulį, ieško ryšio su Dievu ir brangių žmonių sielų artumo. Trumpi, miniatiūras primenantys eilėraščiai skaitytoją palieka su giliomis, neretai net dramatiškomis asociacijomis.

Naujas gyvenimas pasakų knygoje

Ypatingu popietės akcentu tapo 2026 metais išleistos Vygando Račkaičio pasakų knygos „Kur voras žiemojo“ pristatymas. Leidinį publikai pristatė ir pasakų ištraukas skaitė pačios knygos iliustratorės – Anykščių meno mokyklos auklėtinės Barbora Siniakovaitė, Agnė Jakeliūnaitė, Domilė Makauskaitė, Paula Leščinskaitė, Emilija Grigaliūnaitė ir Danielė Vaitiekūnaitė (jų mokytojos – Rita Juodelienė ir Jūratė Vingrienė). Ypatingai vaizdžiu pasakos skaitymu išsiskyrė Emilija Grigaliūnaitė.

Pasakų knygos iliustratorės

Šiltais padėkos žodžiais ir savo sukurtais keramikos suvenyrais – paukštukais-švilpynėmis – jaunąsias dailininkes bei jų mokytojas pasveikino rašytojo dukra, muziejininkė ir tautodailininkė Skaidrė Račkaitytė.

Po knygos pristatymo salėje vėl suskambo kanklės – Agota ir Barbora Siniakovaitės atliko dar vieną muzikinį intarpą.

Mokytojas ir kultūros leidinių puoselėtojas

Tautvydas KontrimavičiusAtminimo popietę apibendrinęs Tautvydas Kontrimavičius prisipažino, kad keista jaustis pačiu paskutiniu ir jauniausiu Vygando mokiniu, dar dirbusiu tuometiniame „Kolektyviniame darbe“. „Man nekyla minčių, kaip turėčiau jį vadinti. Jis visada buvo mano Mokytojas“, – sakė T. Kontrimavičius.

Buvęs Vygando kolega pasidalijo savo senu įpročiu iš „Kolektyvinio darbo“ išsikirpti tik pačius vertingiausius straipsnius, kuriuos norisi perskaityti dar kartą. Peržvelgęs išsaugotas iškarpas, jis pastebėjo, kad visos Vygando publikacijos yra apie Anykščių krašto vertybes, todėl iškėlė mintį, kad šiuos tekstus būtų verta suguldyti į atskirą knygą. T. Kontrimavičius taip pat prisiminė, kaip prisidėjo prie to, kad Vygandas Račkaitis ir Milda Telksnytė imtų darbuotis prie vaikams skirto savaitraščio „Kregždutė“.

Ši veikla tapo itin prasminga: net aštuoniolika metų V. Račkaitis redagavo „Kregždutę“, o tuo pačiu metu rūpinosi ir muziejaus kultūros istorijos leidiniu „Anykščiai“. Abiem šiais leidiniais kūrėjas rūpinosi tol, kol jie nustojo ėję.

Renginio pabaigoje visų susirinkusiųjų laukė ypatinga dovana – rašytojo bendražygė žurnalistė, rašytoja, kraštotyrininkė Milda Telksnytė kiekvienam įteikė naujausią 2026 metais išleistą knygą „Gyvenimo istorijos“, skirtą Vygando Račkaičio atminimui.

Milda Telksnytė ir kiti renginio dalyviai

Audronė BEREZAUSKIENĖ
Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja
 
 
    Atgal...